Asociacija
ŠILALĖS RAJONO PARTNERYSTĖS
VIETOS VEIKLOS GRUPĖ
Nepriklausomybės g. 1 , Šilalė
„Šilalės rajono kaimo vietovių plėtros strategijos, siekiant gyvenimo kokybės gerinimo, rengimas”
(SANTRAUKA)
2009 metai
Gražus šis mūsų gimtasis kraštas, gimtoji piliakalnių žemė Šilalė – mažas kalvotas Žemaitijos lopinėlis, juosiamas Jūros. Jo garbinga praeitis aidu atsiliepia kiekvieno, čia gyvenančio, širdyje – tylūs ir susimąstę ilsisi čia milžinkapiai, apjuosti sraunia Akmenos srove, apaugę ąžuolais. Čia visada gyveno žemaitis – artojas, kuris augino duoną ir vaikus, mokė juos mylėti savo tėviškę, Lietuvą.
Žmonės čia darbštūs, žemaičiai. Kalba jie gražia dūnininkų tarme, brangina ir puoselėja iš kartos į kartą perduodamas gyvenimo patikrintas vertybes. I. ŠILALĖS RAJONO PARTNERYSTĖS VIETOS VEIKLOS GRUPĖ
1.1. Vietos veiklos grupės kūrimosi istorija
Šilalės rajono partnerystės vietos veiklos grupė (toliau tekste – VVG arba partnerystės organizacija) yra savanoriška asociacija, telkianti Šilalės rajono fizinius ir juridinius asmenis bei siekianti įgyvendinti ilgalaikes kaimo plėtros priemones. Partnerystės organizacija atstovauja Šilalės rajono kaimo gyventojų interesams.
VVG stengiasi įgyvendinti kaimo novatoriškumo plėtros principą, įtraukti iniciatyvius vietos gyventojus į vietos problemų sprendimo būdus. Todėl parengtoje strategijoje numatyti veiksmai, kurie bus įgyvendinti pirmą kartą įvairiose kaimo vietovėse, įtrauktos tiesioginės tikslinės grupės ir kaimo gyventojai, kurių poreikiai ir siekiai atsispindi strateginiuose sprendimuose.
VVG strategija – tai integruotas atsakas į rajono plėtros poreikius, siekiant subalansuotos visų sektorių plėtros. Strateginiai sprendimai priimami derinant kaimiškųjų vietovių socialinę, ekonominę, aplinkosauginę veiklą.
Šilalės rajono partnerystės vietos veiklos grupės vizija – sukurtas stiprus partnerystės ir bendradarbiavimo tinklas įtraukiantis rajono vietos gyventojus į organizavimo ir sprendimų priėmimo procesą, skatinantis savanorystę, pilietinę savimonę ir sudarantis sąlygas nuolatiniam gyvenimo kokybės gerinimui.
Šilalės rajono partnerystės vietos veiklos grupės misija – sustiprinti Šilalės rajono partnerystės vietos veiklos grupės interesų atstovavimą visose lygiuose, sustiprinti partnerystę tarp bendruomenių, verslo, valdžios ir žiniasklaidos organizacijų, skatinti įsisavinti Leader + ir kitų programų lėšas gyvenimo kokybės gerinimui kaimo vietovėse.
Vietos veiklos grupė buvo formuojama kaip teritoriniu pagrindu suburta savarankiška organizacija, sudaryta iš bendruomenių, kitų socialinių, ekonominių partnerių bei asociacijų atstovų (50 proc.), vietos valdžios atstovų (25 proc.), verslo sektoriaus atstovų (25 proc.).
Šilalės rajone buvo palankios sąlygos steigti vietos veiklos grupę, nes rajono savivaldybė rėmė rajono kaimo bendruomenių ir kitų nevalstybinių organizacijų veiklą: finansavo šių organizacijų vykdomus projektus, padėjo tvarkyti reikiamus paramai gauti dokumentus ir pan. Aktyvėjanti rajono kaimo bendruomenių veikla natūraliai formavo poreikį rajono mastu koordinuoti šių organizacijų veiklą bei pasirūpinti jų veiklos finansavimu. Būtent šiuos uždavinius ir ėmėsi spręsti vietos veiklos grupė.
Organizacijos įsteigimo data 2007 m. gegužės 10 d. Įregistravimo data 2007 m. birželio 13 d. Tikslas - skatinti kaimo gyventojus galvoti apie jų vietovės ateities perspektyvas. Atstovavimas įvairiems sektoriams, konsultavimasis su bendruomenėmis, vietos valdžia, verslininkais, iniciatyvos iš „apačios“ skatinimas, kaimo gyventojų poreikių ištyrimas, vietos plėtros strategijos parengimas, novatoriškų kaimo plėtros projektų inicijavimas, konsultavimas, finansinių išteklių vietos plėtros strategijai įgyvendinti paieška, strategijos įgyvendinimo priežiūra. Siekiama, kad moterys ir jaunimas būtų kaimo vietovių plėtros svarbi dalis (1 priedas, VVG steigimo dokumentai; 2 priedas, VVG įstatai). Partnerystės organizacija per kelis savo veiklos metus užmezgė partnerystės ryšius su beveik visomis rajono institucijomis ir organizacijomis, kurios sprendžia rajono kaimo plėtros problemas. Labiausiai šis bendradarbiavimas pasireiškė vykdant VVG projektus ir ypač rengiant vietos plėtros strategiją. Būtent strategijai parengti buvo sukurta strategijos darbo grupė, kurios nariai atstovavo atskiroms organizacijoms ir užtikrino realios partnerystės Šilalės rajone formavimąsi. Suformuotos aštuonių asmenų strategijos rengimo darbo grupės nariai pasiryžo nuolat ir aktyviai dalyvauti strategijos rengimo darbe. Šią grupę sudarė: Teresė Jankauskienė, Vladas Letukas, Romas Bertašius, Aivaras Dobilas, Dalia Kutniauskienė, Genovaitė Grunovienė, Renata Dargužienė, Vida Zolotariova, (10 priedas, Strategijos rengimo darbo grupė).
Informacija apie LEADER metodą buvo pateikta spaudoje ir išaiškinta bendruomenėse, įvairioms asociacijoms, valdžios ir verslo atstovams. Kaimo bendruomenės ir kiti socialiniai partneriai bei gyventojai pateikė siūlymus kas geriausiai gali atstovauti kaimo interesus VVG. Steigiamajame susirinkime įsteigta Šilalės rajono vietos veiklos grupė, patvirtinti jos įstatai. Formuojant vietos veiklos grupę nariai atrinkta pagal metodinius reikalavimus ir atsižvelgiant į kompetenciją ir kvalifikaciją. Įsteigtos Šilalės rajono vietos veiklos grupės veikloje aktyviai dalyvauja visi 29 jos nariai ir 800 kaimo bendruomenių nariai. Todėl įsteigus VVG tikimąsi, kad sutelkus bendruomenes, socialinius partnerius bei valdžios ir verslo atstovus, pagerės kaimo gyvenimo kokybė kaime, bus išsaugotas ir puoselėjimas gamtos ir kultūros paveldas.
Šilalės rajono partnerystės vietos veiklos grupė yra savarankiška organizacija, turinti savo balansą, apvalų antspaudą su pavadinimu, atsiskaitomąją sąskaitą. Ji vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir savo įstatais. Šilalės rajono partnerystės VVG turi teisę sudaryti įvairias sutartis, samdyti asmenis įstatuose numatytai veiklai vykdyti, įsigyti ar nuomoti turtą, steigti įmones, užmegzti tiesioginius ryšius su tarptautinėmis organizacijomis, dalyvauti kitoje veikloje, kuri atitinka vietos veiklos grupės tikslus ir įstatus bei neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Organizacijos veikla neterminuota, finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.
Organizacijos stipriosios pusės - iniciatyvumas, gera komanda, bendrų veiklos tikslų, vertybių ir darbo principų suderinamumas.
1.2. Partnerystės asociacijos tikslai, darbo organizavimas ir valdymas
Pagrindiniai vietos veiklos grupės tikslai:
aktyviai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant Šilalės rajono kaimo plėtros planus bei programas;
telkti suinteresuotų Šilalės rajono vietos valdžios, verslo, nevyriausybinių ir kitų įstaigų bei organizacijų pastangas ieškant tinkamiausių sprendimų kaimo vietovių ekonominei ir socialinei gerovei kelti;
skatinti ir palaikyti vietines Šilalės rajono kaimo žmonių iniciatyvas verslo, gamtos apsaugos, švietimo, kultūros, socialinės paramos ir kitose srityse;
teikti pasiūlymus vietos ir nacionalinėms institucijoms bei organizacijoms dėl kaimo plėtros planų ir priemonių kūrimo bei įgyvendinimo;
parengti Šilalės rajono kaimo plėtros strategiją;
organizuoti Šilalės rajono kaimo plėtros dalyvių švietimą bei mokymą;
organizuoti ir teikti paramą kaimo bendruomenių projektams ir iniciatyvoms įgyvendinti Šilalės rajone;
skatinti bendradarbiavimą su kitomis visuomeninėmis nacionalinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis bei kitomis įstaigomis ir organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje.
Asociacijos veiklai (laikotarpiu tarp asociacijos visuotinių narių susirinkimų) vadovauja valdyba. Valdyba yra kolegialus Asociacijos valdymo organas. Jai ir visos Asociacijos veiklai vadovauja pirmininkas (valdybos pirmininkas). Į Asociacijos valdybą išrinkta 8 narių: 4 (50 proc.) socialiniai ir ekonominiai partneriai, 2 (25 proc.) verslo atstovai, 2 (25 proc.) vietos valdžios atstovai.
1 pav. VVG valdybos struktūra
Asociacijos valdyboje yra vienas jaunimo atstovas, vienas asmuo kompetentingas aplinkos apsaugos klausimais, taip pat išlaikyta lyčių proporcija: 5 moterys ir 3 vyrai (60 proc. ir 40 proc.).
2 pav. Šilalės rajono partnerystės VVG organizacinė struktūra
Asociacijos valdyba nutarė, kad savo veiklą vykdys vadovaudamasi organizacijos struktūra, kuri grafiškai pavaizduota 2 paveiksle.
Šilalės rajono VVG savo praktinę veiklą įgyvendina darbo grupėse. Yra suformuotos keturios tokios grupės. Jos atspindi pagrindinius VVG veiklos aspektus. Dabartinis VVG darbų pasidalinimas atitinka šiuo metu vykdomos VVG veiklos poreikius. Galima teigti, kad VVG valdymo organų funkcijos yra suderintos su veikla, o išryškėjus organizaciniams trukdžiams VVG yra pasirengusi sudaryti sudėtingesnę valdymo bei sprendimų priėmimo struktūrą ir darbus vykdyti patobulintoje organizacinėje aplinkoje. Kai VVG disponuos administracinėmis lėšomis, jau yra nutarta priimti į VVG nuolatiniam darbui keletą specialistų, kurie pagerintų VVG dokumentacijos tvarkymą ir kitų funkcijų atlikimą. VVG vidaus demokratija bus didesnė, kai bus pereita prie VVG veiklos matricinės valdymo struktūros, kurią VVG valdybos nariai mokymų metu aptarė ir sumodeliavo. Tačiau, kol galima veikti paprasčiau, VVG laikosi tos nuomonės, kad būtent taip ir reikia daryti. Šiuo metu sėkmingai VVG darbai nudirbami VVG pirmininkės entuziazmo ir minėtų darbo grupių narių dėka.
1. Veiklos organizavimo ir viešųjų ryšių grupė – ji administruoja visą VVG veiklą bei viešina atlikus darbus. Ši grupė vadovauja operatyviai VVG veiklai ir organizuoja pagrindinius darbus, tvarko VVG finansus ir valdo žmogiškuosius išteklius, administruoja VVG interneto svetainę, palaiko ryšius su žiniasklaida, rūpinasi VVG veiklos viešinimu. Atsakingi asmenys – Teresė Jankauskienė, Vladas Letukas, Kristina Bagdonienė, Dalia Danylienė.
2. Mokymų organizavimo darbo grupė – jos siekis suteikti VVG nariams ir bendruomenių lyderiams reikiamas žinias ir įgūdžius. Šios grupės pagrindiniai darbai: mokymų poreikių analizė, konsultavimas, mokymų ir seminarų organizavimas, metodinės medžiagos platinimas, žinių ir informacijos kaupimas. Atsakingi asmenys – Teresė Jankauskienė, Jonas Gudauskas, Aivaras Dobilas, Laima Tubutienė.
3. Kaimo plėtros darbo grupė – ji rūpinasi subalansuota bendruomenių plėtra, strategiškai kryptingai įgyvendina bendruomenių veiklos gerinimo ir jų bendros veiklos koordinavimo priemones. Ši darbo grupė atsakinga už šiuos pagrindinius darbus: kaimo bendruomenių poreikių analizę, bendrų veiklos tikslų, uždavinių, priemonių apibrėžimą, bendruomenėms aktualios informacijos paiešką ir sklaidą (apie paramos fondus, potencialius rėmėjus ir pan.). Atsakingi asmenys – Vladas Letukas, Albinas Ežerskis, Romas Bartašius, Vidas Toleikis.
4. Vietos kultūros stiprinimo darbo grupė – ji siekia išsaugoti ir puoselėti krašto etnokultūrinį paveldą. Pagrindiniai šios grupės darbai: bendrų kultūros renginių organizavimas, įvairių ir ypač pažeidžiamų socialinių grupių įtraukimas į viešąją veiklą, tradicinių amatų atgaivinimas, parodų, plenerų, mugių, stovyklų organizavimas, gerosios kultūros puoselėjimo patirties sklaida. Atsakingi asmenys: Renata Dargužienė, Vida Zolotariova, Genovaitė Grunovienė,
Dabartinės valdybos nariai atstovauja nevalstybinių organizacijų, vietos valdžios ir vietos verslo sektorius. VVG valdybos narių pareigos aprašytos 1 lentelėje.
1 lentelė. Valdybos narių sąrašas, 2009 metais
Eil Nr. Vardas, pavardė Išsilavinimas Pareigos ir funkcijos
Asociacijoje Atstovavimas
1. Vladas Letukas Aukštasis Narys, atsakingas už ryšių palaikymą su savivaldybe, finansinių galimybių paiešką, bendradarbiavimą su verslininkais, konsultuoja ekologiniais, gamtosauginiais klausimais. Verslo atstovas
2. Teresė Jankauskienė Aukštasis Pirmininkė, atsakinga už visą VVG veiklą Vietos valdžios atstovas
3. Romas Bartašius Aukštasis Atsakingas už VVG viešuosius ryšius, ekonominę partnerystę Verslo atstovas
4. Renata Dargužienė
Aukštesnysis Atsakinga už kultūrinį darbą, sveiko gyvenimo būdo propagavimą, darbą su bendruomenėmis. Socialiniai partneriai
Didkiemio kaimo bendruomenės pirmininkė
5. Dalia Kutniauskienė
Aukštasis Atsakinga už VVG viešuosius ryšius, socialinį darbą, už informacijos rinkimą ir sklaidą.
VVG sekretorė Socialiniai parteriai
Jucaičių kaimo bendruomenės pirmininkė
6. Genovaitė Grunovienė Aukštasis Atsakinga už švietimo sektorių, ir kultūrinį darbą, išorinius ryšius. Socialiniai partneriai
Šiauduvos kaimo bendruomenė
7. Vida Zolotariova Aukštesnysis Atsakinga už socialinę sritį,kultūrinį darbą, darbą su bendruomenėmis, išorinius ryšius.
Socialiniai partneriai
Kaimo bendruomenė „Saulietekis“
8. Aivaras Dobilas Aukštasis Darbas su jaunimu, atsakingas už sportą. Vietos valdžios atstovas, jaunimo atstovas
Valdyba ir pirmininkas renkami dviems metams, kadencijų skaičius neribotas. Valdybą sudaro 8 nariai. Formuojant VVG valdybą buvo atsižvelgiama, kad jos nariai tolygiai atstovautų visą Šilalės rajono teritoriją.
Dialogo su kaimo gyventojais palaikymui VVG skiria didelį vaidmenį. Informuoti kaimo gyventojus padeda VVG sukurta interneto svetainė http://silalesvvg.lt, partnerystės ryšiai su vietos spauda ir TV, taip pat labai efektyvu informaciją skleisti pasinaudojant kaimo bendruomenių lyderių paslaugomis, ypač kai stambiųjų gyvenviečių bendruomenės globoja mažesnius kaimus ir tiesiogiai atkreipia vietos gyventojų dėmesį į konkrečius rajono viešojo gyvenimo įvykius bei dalyvavimo viešajame gyvenime galimybes, pvz., organizuojamas šventes, konkursus ir pan. Tokia kaimo gyventojų informavimo sistema, kai informuojami ir mažiausių kaimelių gyventojai, susiformavo VVG atliekant vietos gyventojų poreikių analizę, kai buvo dalinamos ir prašoma užpildyti sociologinės apklausos anketas, kai buvo gyventojai kviečiami į susitikimus su VVG nariais. Tuo metu susiklostę VVG dalykiško bendravimo ryšiai su vietos gyventojais yra palaikomi kviečiant kaimų atstovus dalyvauti rajono šventėse, kurias organizavo Šilalės r. VVG.
Nors VVG nariai daug konsultuojasi su rajono gyventojais, VVG svarbūs nutarimai priimami valdybos posėdžių metu. Valdybos sprendimų kompetencijai priklauso:
inicijuoja visuotinio narių susirinkimo sušaukimą;
teikia visuotiniam narių susirinkimui metinę finansinę atskaitomybę;
nustato Asociacijos finansinės veiklos vidaus kontrolės tvarką;
svarsto Asociacijos pirmininko parengtą veiklos programą bei teikia ją tvirtinti visuotiniam narių susirinkimui;
rengti Asociacijos Valdybos veiklos planus, analizuoti jų įgyvendinimą, teikti pasiūlymus dėl jų įgyvendinimo gerinimo;
teikia pasiūlymus dėl Vietos veiklos grupės įstatų pakeitimo;
svarstyti paramos teikimo klausimus įgyvendinant šiuose įstatuose nurodytus Asociacijos tikslus ir uždavinius;
atlikti Asociacijos finansuojamų projektų atranką ir priežiūrą;
nustatyti Asociacijos vidaus tvarką ir santykių su trečiaisiais asmenimis principus;
valdyti, naudoti ir skirstyti Asociacijos turtą, vykdyti kitas visuotinio narių susirinkimo valdybai priskirtas funkcijas.
Vykdydama savo funkcijas, Valdyba:
priima sprendimus dėl Asociacijos valdymo struktūros ir pareigybių;
priima sprendimus dėl naujų narių priėmimo ir pašalinimo;
priima sprendimą skirti ir atleisti iš pareigų valdybos pirmininką, nustato jo atlyginimą;
priima sprendimus Asociacijai tapti kitų įmonių steigėja, nare;
priima sprendimus steigti, reorganizuoti, likviduoti padalinius;
priima sprendimus dėl paramos teikimo įgyvendinant šiuose įstatuose nurodytus Asociacijos tikslus ir uždavinius;
priima sprendimus kitais Asociacijos įstatuose ar visuotinio narių susirinkimo nutarimuose valdybos kompetencijai priskirtais klausimais.
Pagrindinė valdybos darbo forma yra susirinkimai. Visi valdybos nariai ir pirmininkas dirba savanoriškais pagrindais, VVG valdyba nusprendė rinktis į posėdžius periodiškai vieną ar du kartus per ketvirtį. Visus kitus VVG operatyvios veiklos klausimus tikslinga spręsti elektroniniu paštu ar telefonu.
Esant reikalui, skubos tvarka valdybos nariai kviečiami į posėdį pirmininko ar kito valdybos nario iniciatyva, pranešus apie tai valdybos nariams ne vėliau kaip 3 dienos iki posėdžio datos. Į susirinkimo darbo dienotvarkę klausimai įtraukiami dar prieš susirinkimą, bet pati dienotvarkė tvirtinama susirinkimo metu, todėl kiekvienas susirinkimo dalyvis gali paprašyti apsvarstyti jam rūpimą klausimą. Ar svarstys susirinkimo dalyviai pateiktus klausimus nusprendžiama pradėjus susirinkimą, kai tvirtinama dienotvarkė. Kadangi VVG valdybos nariai nepiktnaudžiauja susirinkimo dalyvių dėmesiu, laikomasi gana liberalių nuostatų. Jei kyla kokie neaiškumai pačio susirinkimo metu, stengiamasi juos iškart išspręsti.
Visuotinis vietos veiklos grupės narių susirinkimas kviečiamas ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka ir sprendimų priėmimo tvarka yra apibrėžta VVG įstatuose. Taip pat įstatuose yra apibrėžtos asociacijos, valdybos bei pirmininko teisės ir pareigos.
Pagal įstatus VVG susirinkimai yra dvejopi:
1. Eiliniai, juose svarstomi klausimai pagal VVG vadovo pasiūlytą ir valdybos priimtą VVG ketvirčio planą;
2. Neeiliniai, neeilinio valdybos posėdžio sušaukimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas valdybos narys arba/ir VVG vadovas. Neeilinis susirinkimas gali būti šaukiamas, jei to raštu reikalauja daugiau kaip pusė VVG narių. VVG pirmininkas kiekvienam VVG nariui raštu praneša apie ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki visuotinio narių susirinkimo dienos. Raštiškam pranešimui prilygsta pranešimas, išsiųstas nario nurodytu telefaksu ar elektroninio pašto adresu su patvirtinimu apie pranešimo gavimą.
Sudėtingesnius VVG veiklos klausimus stengiamasi spręsti neskubant, išsiaiškinus situaciją. Informacija renkama įvairiais būdais. Dažniausiai pakanka VVG valdybos narių žinių. Jei būtina detaliau išsiaiškinti, tada keletas savanorių VVG valdybos narių įsipareigoja surinkti reikiamą informaciją arba kviečiamas konkretaus reikalo žinovas. Pavyzdžiui, kai buvo aptariami rajono socialinės rūpybos klausimai ir bendruomenių vaidmuo gerinant socialinių paslaugų teikimą kaime, buvo kviečiamasi ir kalbama su rajono socialinės rūpybos specialistais. Tokia pati darbo tvarka buvo sprendžiant rajono jaunimo užimtumo kaime problemas, neįgaliųjų ir moterų įdarbinimo problemas, nagrinėjant vietos kultūros skatinimo klausimus.
VVG svarbiausius savo sprendimus priima keliais etapais. Pirmiausia aptariama, kokius svarbiausius kriterijus turi atitikti VVG priimtas sprendimas. Kai sutariama dėl sprendimo efektyvumo kriterijų (jų būna bent keletas), tada prašoma susirinkimo dalyvių pateikti kuo daugiau spendimo alternatyvų, kurios tuo momentu nėra kritikuojamos, o prašoma vieną sprendimą papildyti panašiais. Galimų sprendimų paieška baigiasi, kai pasiūlymai spręsti problemą išsenka. Tada vykdoma pateiktų sprendimų analizė. Sprendimų analizė atliekama tik tada, kai visiems susirinkimo dalyviams akivaizdu, kad analizuojamos visos turimos sprendimo galimybės.
Geriausias sprendimas parenkamas, kai visi sprendimo dalyviai sutaria, kad jau yra pasiektas sprendimas, kuris geriausiai atitinka anksčiau pasirinktus vertinimo kriterijus. Dažnai, tai būna iš kelių pasiūlymų „sulipdytas“ sprendimas. Kad sprendime nepanaudotos vertingos VVG veiklos idėjos būtų išsaugotos, VVG pagrindines VVG posėdžių mintis ir pasiūlymus būtinai protokoluoja.
Priėmus sprendimą būtinai aptariamas ir jo įgyvendinimas bei įgyvendinimo vertimai online, t.y. kaip bus sprendžiama apie pasiektą sėkmę ar nepavykusi darbą. Be to, aptariant priimto sprendimo įgyvendinimą kartu nagrinėjamas ir VVG narių atsakomybės pasiskirstymas. Stengiamasi, kad kiekvienas VVG valdybos narys turėtų veiklos, bet tuo pačiu nebūtų perkrautas darbais. Taip siekiama užtikrinti VVG valdybos narių aktyvumą.
Šilalės r. VVG savo veikloje vengia naudoti balsavimo procedūras, nes laiko, kad tokia darbo tvarka apsunkina bendrą sutarimą ir naujų, kūrybiškų sprendimų paiešką. Tik išsiaiškinus visų nuomones ir išbandžius galimybes rasti visiems tinkamus sprendimus yra balsuojama. Balsuojama tada, kai matosi, jog yra visuotinis sutarimas.
VVG darbų ir atsakomybės pasiskirstymo bei sprendimų priėmimo tvarka tik formuojasi. Nors pagrindiniai dalykai yra ne kartą bendrai aptarti ir išbandyti, tačiau dažnai skubus reikalų tvarkymas dažniausiai „gula“ ant VVG pirmininkės ir kelių VVG aktyvistų.
VVG nariai tikisi, kad nuoseklus darbų planavimas, esant aiškioms VVG veiklos sąlygoms, padės geriau „sustyguoti“ bendrą veiklą. Be to, daug tikimąsi iš VVG profesionalių darbuotojų, kurie galės atlikti rutininius darbus, o sprendimų priėmimas bus labiau susietas su kiekvieno partnerystės nario atstovaujamais interesais.
VVG narystės tvarka yra aprašyta įstatuose (2 priedas, VVG įstatai). Vadovaujantis įstatais, vietos veiklos grupės nariu gali būti fiziniai (sulaukę 18 metų) ir juridiniai asmenys pritariantys vietos veiklos grupės tikslams. Vietos veiklos grupės nariai turi lygias teises, nesvarbu kokio dydžio jie moka stojamąjį ar nario mokesčius, ar teikia paramą VVG veiklai.
Stojantysis į narius vietos veiklos grupės valdybai pateikia raštišką prašymą. Juridiniams asmenims kartu su prašymu būtina pateikti organo, kuris pagal įstatus turi teisę nuspręsti stojančiojo tapimą kitų juridinių asmenų dalyviu, sprendimą ir juridinio asmens registravimo pažymėjimo kopiją. Prie prašymo taip pat teikiama CV, motyvacinis laiškas, kuriame nurodoma, kodėl pretendentas nori tapti VVG nariu. Pageidaujama, kad stojantysis į VVG nurodytų savo būsimos veiklos indėlį ir sritį, kurioje žada veikti. VVG nariu tampama gavus teigiamą raštišką valdybos sprendimą ir sumokėjus stojamąjį įnašą.
Narystė vietos veiklos grupėje pasibaigia išstojus arba nariui nesilaikant vietos veiklos grupės įstatų. Nariai, norintys išstoti iš vietos veiklos grupės, raštu informuoja apie tai vietos veiklos grupės valdybą. Narių, nesilaikančių vietos veiklos grupės įstatų, VVG vidaus veiklos dokumentų, be pateisinamos priežasties nesumokėjęs VVG nustatytų nario mokesčio, narystę sustabdo ar nutraukia vietos veiklos grupės valdyba, priimdama atitinkamą sprendimą. Valdybos sprendimas gali būti apskundžiamas visuotiniame narių susirinkime. Nariui išstojus ar jį išbraukus iš narių sąrašo, stojamasis įnašas, nario mokestis ir perduotas turtas jam negrąžinami. Pagal patvirtintą valdybos reglamentą, valdybos nariai privalo saugoti VVG komercines paslaptis ir įstatymų nustatyta tvarka atsako už jų atskleidimą. Pageidaujama, kad VVG narys, negalintis tęsti prisiimtų įsipareigojimų, pasirūpintų savo „pamaina“, kuri perimtų jo pradėtus darbus. Siekiant užtikrinti, esant reikalui, operatyvų darbų perėmimą, taip pat moralinį vienas kito palaikymą svarbesnės VVG veiklos užduotys yra skiriamos iš karto keliems VVG nariams.
1.3. Švietėjiška veikla ir bendradarbiavimo organizavimas
Šilalės rajono vietos veiklos grupės valdybos nariai suprasdami, kad žinios ir informacija yra vertybė, nuo pat VVG įsikūrimo pradžios aktyviai dalyvauja įvairiuose VVG nariams skirtuose mokymuose: 2007 m. programos ,,Leader’’ ir žemdirbių kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimosi, mokymo metodikos seminaruose, Lietuvos savivaldybių asociacijos mokymo ir konsultavimo centro seminaruose, Lietuvos respublikos žemės ūkio rūmų kvalifikacijos tobulinimo seminaruose, 2007 m. seminaras Šilalės rajono kaimo bendruomenių nariams ,,Kaimo bendruomeninių organizacijų galimybės ir perspektyvos pasinaudoti ES parama 2007-2013 m. laikotarpiu’’, 2008 m. seminaras ,,Gyvenimo kokybės gerinimas kaimo vietovėse’’, 2008 m. seminare ,,Krašto kultūros paveldas Lietuvos Tūkstantmečio kontekste’’.
Šilalės r. VVG aktyviai dalyvauja Lietuvos VVG tinklo veikloje, nes yra šio tinklo narė nuo pirmųjų šio tinklo gyvavimo dienų. Rengiant Šilalės rajono kaimo vietovių vietos plėtros strategiją atsiskleidė galimybės bendradarbiauti su kaimyninėmis vietos veiklos grupėmis. Su Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupe yra pasirašyta partnerystės sutartis, o su kitomis Kelmės krašto vietos veiklos grupe, Raseinių krašto bendrija, Skuodo rajono vietos veiklos grupe, Tauragės rajono vietos veiklos grupe yra palaikomi glaudūs ir visapusiški bendradarbiavimo ryšiai.
3 pav. Šilalės rajono VVG Leader+ tinklas ir bendradarbiavimas
Šilalės VVG pasirašė tarptautinio bendradarbiavimo sutartį su Lenkijos Wokol Lysej Gory vietos veiklos grupe. (8 priedas, Partnerystės sutartys).
4 pav. Partnerystės sutarties pasirašymas su Lenkijos vietos veiklos grupe
Partnerystės organizacija taip pat yra ŽŪR nariai. VVG rajono lygiu yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Šilalės kredito unija, o neformalūs partnerystės ryšiai Šilalės r. VVG sieja praktiškai su visomis rajono organizacijomis, kurios yra svarbios kaimo gyventojams.
Šilalės rajono vietos veiklos grupė skatina kaimo bendruomenes aktyviai įsitraukti į VVG veiklą, būti aktyviomis rengiant Šilalės rajono kaimo plėtros strategiją, taip pat ragina aktyvesnes kaimo bendruomenes stiprinti tarpusavio bendradarbiavimo ryšius.
VVG stiprina partnerystę ne tik su KBO, bet ir su vietos valdžia. Savivaldybės administracija VVG išskyrė vieną kabinetą savivaldybės administracijos pastate, suteikė VVG finansinę paramą strategijai rengti, taip pat parėmė finansiškai įgyvendinant kitus VVG projektus. Aptariant jau parengtą vietos plėtros strategiją, savivaldybės administracija viešai pažadėjo finansiškai ir morališkai remti parengtos Šilalės rajono kaimo plėtros strategijos įgyvendinimą.
Lyginant VVG suformuotą partnerystę su kaimo bendruomeninėmis organizacijomis ir savivaldybės administracija, partnerystė su verslininkais kelia daugiau rūpesčių, nes dabartiniame etape, kol nėra finansuojami ir įgyvendinami konkretūs projektai, labai sunku įtraukti verslininkus į vietos viešąjį gyvenimą. Dabar verslininkų dalyvavimas VVG veikloje apsiriboja verslininkų atstovų dalyvavimu strategijos rengimo procese, taip pat kai kurių verslininkų įsitraukimu į bendruomenės, kurioje gyvena, veiklą.
1.4. VVG projektų įgyvendinimo patirtis ir valdybos narių individuali kompetencija
Šilalės rajono vietos veiklos grupės nariai turi sukaupę didelę organizacinio darbo patirtį rengdami ir įgyvendindami vietos viešuosius projektus. Sukaupta kompetencija yra pateikta 2 lentelėje.
2 lentelė. VVG kompetencija įgyvendinant projektus
Eil. Nr. Metai Finansinis šaltinis Projekto pavadinimas Suma, Lt Pasiekimas
1. 2007 Valstybės parama kaimo bendruomenėms ir vietos veiklos grupėms Visuomeninės paskirties statinio ar įrenginio(jo dalies ) remontas ir įrengimas bei techninės bazės stiprinimas 20 311,00 Įgyvendinta
2. 2008 Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų rėmimo programa ,,Mes atstovaujame Šilalės rajoną’’ 2 000,00 Įgyvendinta
3. 2009 Savivaldybės nevyriausybinių organizacijų programa ,,Būkime bendruomeniški’’ 2 200,00 Laukiama įvertinimo
4. 2009 Valstybės parama kaimo bendruomenėms ir vietos veiklos grupėms ,,Būkime veiklūs ir žinomi’’ 25 000,00 Laukiama įvertinimo
Apie VVG valdybos narių kompetenciją ir jų vaidmenį partnerystės organizacijoje galima spręsti individualiai, artimiau susipažinus su kiekvieno VVG valdybos nario trumpa dalykine charakteristika (4 priedas, VVG narių CV, 6 priedas, Mokymo kursų pažymėjimai).
Teresė Jankauskienė - VVG pirmininkė. Koordinuoja ir organizuoja vietos veiklos grupės veiklą, atstovauja vietos veiklos grupei, atstovauja vietos veiklos grupės interesams visuose institucijose, stengiasi glaudžiai bendradarbiauti ir užmegzti ryšius su visomis Šilalės rajone esančiomis organizacijomis ir už jo ribų. Jos vardu pasirašo sutartis su juridiniais ir fiziniais asmenimis, rengia vietos veiklos grupės programą, planus, analizuoja apie jos įgyvendinimą, ruošia VVG veiklos ataskaitas. Kompetencija – aukštasis išsilavinimas, baigė Klaipėdos universitetą. Aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Pagrindinis darbas – Šilalės rajono savivaldybės mero patarėja, UAB ,,Hortenzija’’ direktorė, Šilalės rajono kaimo bendruomenių koordinacinio centro pirmininkė, Lietuvos bendruomenių sąjungos narė, Šilalės rajono tarybos narė, Šilalės rajono savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto komiteto narė. Teresė Jankauskienė išklausė seminarus: LŽŪR kvalifikacijos tobulinimo ,,Kaimo bendruomenių organizacijų
projektų paraiškų ruošimas" Nr.-011 - 2007 09 19, dalyvavo VŠĮ Lietuvos savivaldybių asociacijos mokymo ir konsultavimo centro ir VŠĮ ,,Ditmos projektai'' organizuotame tarptautiniame kvalifikacijos kėlimo seminare ir išklausė 12 ak. val. kursą ,,Tvarios kaimo plėtros
tendencijos ir perspektyvos, partnerystės ir bendradarbiavimo svarba
stiprinant kaimo vietovių patrauklumą (arba konkurencingumą). Pažymėjimo Nr. 1640, 2007 12 mėn., 16-21 d., LRŽŪR seminaras ,,Kaimo bendruomenių veikla ir projektų rengimas'' Nr. 5.1-396, 2008 05 12. LŽŪR seminaras ,,Verslumo skatinimas kaimo bendruomenėse'' pažymėjimo
Nr.134-52, 2008 05 18, Šilalės rajono švietimo centras seminaras ,,Krašto kultūros paveldas Lietuvos Tūkstantmečio kontekste'' Nr. KPI - 519, 2009 03 27. LŽŪ ministerijos išklausytas seminaras programos ,,LEADER'' IR ŽEMDIRBIŲ MOKYMO METODIKOS CENTRAS kvalifikacijos tobulinimas, pažymėjimo numeris KP Nr. 049921. Data 2007 05 10.
Vladas Letukas – Šilalės rajono VVG pirmininkės pavaduotojas. Pavaduoja VVG pirmininkę, konsultuoja ir renka informaciją žemės ūkio klausimais. Atsakingas už ryšių palaikymą su savivaldybe, finansinių galimybių paiešką, už bendradarbiavimą su verslo atstovais. Kompetencija – išsilavinimas aukštasis. Šiuo metu dirba Šilalės rajono savivaldybės mero patarėju, taip pat yra Šilalės rajono savivaldybės kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Šilalės rajono tarybos narys, visuomenininkas. LŽŪ ministerijos išklausytas seminaras programos ,,LEADER'' IR ŽEMDIRBIŲ MOKYMO METODIKOS CENTRAS kvalifikacijos tobulinimas, pažymėjimo numeris KP Nr. 050530. Data 2007 05 10.
Romas Bartašius – Šilalės VVG valdybos narys, turintis aukštąjį išsilavinimą, atsakingas už VVG viešuosius ryšius, ekonominę partnerystę, taip pat už ryšių palaikymą su verslininkais. Šiuo metu ūkininkauja, yra aktyviai įsijungęs į Bijotų kaimo bendruomenės veiklą, yra VVG strategijos rengimo grupės narys atsakingas už apklausų, susitikimų su gyventojais organizavimą. Jis taip pat yra aktyvus VVG narys aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. LŽŪ ministerijos išklausytas seminaras programos ,,LEADER'' IR ŽEMDIRBIŲ MOKYMO METODIKOS CENTRAS kvalifikacijos tobulinimas, pažymėjimo numeris KP Nr. 050494. Data 2007 05 10.
Renata Dargužienė, kompetencija – aukštesnysis išsilavinimas, šiuo metu mokosi Klaipėdos universitete, andragogiką. Atsakinga už kultūrinį darbą, sveiko gyvenimo būdo propagavimą, darbą su bendruomenėmis. Šiuo metu dirba Didkiemio kultūros darbuotojos pareigose, yra Didkiemio kaimo bendruomenės pirmininkė, aktyvi , kūrybinga visuomenininkė. LŽŪ ministerijos išklausytas seminaras programos ,,LEADER'' IR ŽEMDIRBIŲ MOKYMO METODIKOS CENTRAS kvalifikacijos tobulinimas, pažymėjimo numeris KP Nr. 050504. Data 2007 05 10.
Dalia Kutniauskienė, kompetencija – aukštasis išsilavinimas, atsakinga už VVG viešuosius ryšius, socialinį darbą, už informacijos rinkimą ir sklaidą, yra VVG sekretorė. Šiuo metu dirba Šilalės vaikų darželyje ,,Žiogelis‘‘ direktore. Puiki visuomenininkė, kūrybinga asmenybė, aktyvi VVG narė. LŽŪ ministerijos išklausytas seminaras programos ,,LEADER'' IR ŽEMDIRBIŲ MOKYMO METODIKOS CENTRAS kvalifikacijos tobulinimas, pažymėjimo numeris KP Nr. 050528. Data 2007 05 10.
Genovaitė Grunovienė, kompetencija – aukštasis išsilavinimas, atsakinga už švietimo sektorių ir kultūrinį darbą, išorinius ryšius. Dirba Padievyčio pagrindinės mokyklos direktore, yra reikli, aktyvi ir kūrybinga visuomeninėje veikloje. Turi patirties projektinėje veikloje. LŽŪ ministerijos išklausytas seminaras programos ,,LEADER'' IR ŽEMDIRBIŲ MOKYMO METODIKOS CENTRAS kvalifikacijos tobulinimas, pažymėjimo numeris KP Nr. 050529. Data 2007 05 10.
Vida Zolotariova, kompetencija – aukštesnysis išsilavinimas, atsakinga už darbą su seniūnais, socialinį ir kultūrinį darbą, išorinius ryšius. Šiuo metu dirba Kvėdarnos kultūros namų renginių organizatore yra Kaimo bendruomenės ,,Saulietekis pirmininkė. Tai labai aktyvi ir veikli VVG narė, kuri aktyviai dirba rengiant strategiją. LŽŪ ministerijos išklausytas seminaras programos ,,LEADER'' IR ŽEMDIRBIŲ MOKYMO METODIKOS CENTRAS kvalifikacijos tobulinimas, pažymėjimo numeris KP Nr. 050503. Data 2007 05 10.
1.5. VVG veiklos sklaida ir gyventojų aktyvinimas.
Įregistravus Šilalės r. vietos veiklos grupę vienas iš pagrindinių VVG rūpesčių buvo pranešti visuomenei apie naująją organizaciją, taip pat kuo daugiau žmonių įtraukti į VVG veiklą.
Pirmas žingsnis: užmegzti geri ryšiai su vietos žiniasklaida (laikraščiai „Šilo aidas“, ,,Šilalės artojas’’, ,,Ūkininko patarėjas“, ,,Valstiečių laikraštis“). Šios priemonės buvo ypač svarbios VVG kūrimosi etape, kai formavosi VVG ryšiai su kaimo bendruomenių organizacijomis.
VVG įgyvendinti projektai padėjo VVG įsigyti viešinimo priemones: sukurti tinklapį http://silalesvvg.lt, VVG logotipą, ir rašiklius su VVG logotipais, išleisti informacinį lankstinuką su VVG strategijos rengimo prioritetinėmis kryptimis, surengti 2 strategijos rengimo viešinimo konferencijas.
VVG vietos gyventojus aktyvina organizuodama susitikimus su bendruomenių nariais, rengdama mokymus ir organizuodama bendrus renginius, taip pat VVG valdybos nariams dalyvaujant bendruomenių renginiuose ir kalbantis apie ateities planus. Ypač daug susitikimų su kaimo gyventojais buvo suorganizuota rengiant vietos plėtros strategiją. Kartu į kaimo plėtros procesus, konkrečiai, į vietos plėtros strategijos rengimą buvo įtraukiami ir socialiai pažeidžiami ir atskirti asmenys. Susitikimų su vietos gyventojais organizatorių buvo specialiai prašoma, kad jie būtinai į susitikimus pakviestų, kuo įvairesnių socialinių grupių atstovų, ypač didelis dėmesys buvo kreipiamas į daugiavaikių šeimų atstovus, žmones su negalia, pagyvenusius, ūkininkus. Kad būtų išsiaiškintos specifinės jaunimo ir moterų problemos, žmonių su negalia problemų sprendimas buvo suorganizuotos keletas fokus grupių, taip pat įvyko VVG atstovų susitikimai su šias socialines grupes kuruojančiais vietos valdininkais ir atskirų organizacijų atstovais. Priimant strategijos sprendimus buvo atsižvelgta į specifinius šių socialinių grupių interesus. Kaimų atnaujinimas ir bendruomeniškumo ugdymas užtikrins socialinės atskirties mažėjimą Šilalės kaimo vietovėse.
Apžvelgus Šilalės r. vietos veiklos grupės atliktus darbus organizuojant Šilalės rajono kaimo gyventojų partnerystę galima teigti, kad parengiamieji darbai yra atlikti, kad vietos gyventojai ir organizacijos yra pasirengusios įgyvendinti savo sumanymus, kurie vienokiu ar kitokiu pavidalu atsispindi bendromis jėgomis parengtoje vietos plėtros strategijoje.
Šilalės r. VVG rengdama strategiją suplanavo, kokius būtina atlikti strategijos viešinimo darbus įgyvendinant pačią strategiją. Numatoma, prasidėjus strategijos įgyvendinimui įrengti aiškinamąjį stendą, kuris atitiks ES ir LR keliamus reikalavimus, 2 kartus per metus planuojama išleisti po vieną spaudos lanką, kuriame bus aprašoma strategijos įgyvendinimo eiga, pasiekimai, sėkmės ir nesėkmės. Vietos laikraštyje bus skelbiami kvietimai teikti paraiškas pagal numatytas priemones, taip pat kvietimai ir visa informacija apie strategijos įgyvendinimą ir jau įgyvendintus projektus. Informacija apie strategijos finansavimo šaltinius, socialinius, ekonominius partnerius bus talpinama ir Šilalės rajono VVG tinklalapyje adresu http://silalesvvg.lt.
Numatoma per visą strategijos įgyvendinimo laikotarpį surengti 2 konferencijas. Viena konferencija bus skirta įvertinti pirmo šaukimo projektų įgyvendinimo patirčiai, o kita konferencija bus strategijos įgyvendinimo baigiamoji konferencija - apžvelgti ir pasidžiaugti nuveiktais darbais.
Numatoma pasigaminti įvaizdžio formavimo priemonių su išorinėmis ženklinimo priemonėmis - EŽŪFKP, KPP ir LEADER. Tai bus lipdukai, kanceliarinės prekės, maišeliai, marškinėliai ir kt., nes VVG sukaupta patirtis rodo, kad šios įvaizdžio formavimo priemonės Šilalės rajone yra pakankamai efektingos.
II. Gyventojų poreikių analizė
Tyrimo metodai. Gyventojų poreikiams išsiaiškinti buvo naudojamas anketavimas; bendruomenės buvo apmokytos ir atliko savo gyvenamosios vietovės stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių analizę; tikslinių grupių problemoms ir poreikiams išsiaiškinti buvo organizuojami fokus grupių interviu su jaunimu ir moterimis; buvo renkama informacija iš kiekvienos seniūnijos apie svarbiausius darbus, kuriuos reikia atlikti, kad gyvenimo kokybė taptų geresnė (šią informaciją pateikė kaimų bendruomenės arba seniūnai); buvo parengta anketa kaimo bendruomeninėms organizacijoms, siekiant išsiaiškinti jų problemas ir poreikius, įvertinti sukauptą patirtį rengiant ir įgyvendinant projektus. Dalis informacijos, kuri buvo gauta taikant šiuos įvairius metodus, yra integruota į vietovės socialinės ekonominės situacijos analizę.
Sociologinio tyrimo dalyviai. VVG teritorijoje buvo išplatinta 500 anketų, iš kurių gautos - 445. Į anketos klausimus atsakinėjo visų seniūnijų, įvairaus amžiaus, skirtingą išsilavinimą ir profesijas turintys gyventojai, tad anketų atsakymai atspindi bendrą vaizdą apie VVG teritorijos gyventojų problemas ir lūkesčius. Didžioji dauguma atsakinėjusiųjų į anketos klausimus (64,3 proc.) – moterys. Reikia pažymėti, kad moterys žymiai aktyvesnės nei vyrai ir visuomeninėje veikloje, dažniau įsiraukia į diskusijas apie vietos problemas ir jų sprendimo būdus. Gyventojų apklausos anketų duomenimis buvo siekiama ne tik papildyti socialinės ekonominės situacijos analizę, bet ir detaliau išsiaiškinti pagrindinius teritorijos išteklius.
Krašto stiprybės, arba kuo didžiuojamasi. Nemaža dalis į šį klausimą atsakinėjusių respondentų (10,7 proc.) nurodė, kad labiausiai didžiuojasi gera savo gyvenamosios vietovės geografine padėtimi ( rajono centras, magistralinis kelias ir pan.). Šį bruožą minėjo ir Pajūralio, Poežerės, Jucaičių bendruomeninės organizacijos, atlikdamos stipriųjų ir silpnųjų savybių analizę. Taip pat nemaža dalis didžiuojasi savo krašto žmonėmis (vieningi žmonės, geri kaimynai, ir pan.). Gerais, išsilavinusiais, aktyviais ir susitelkusiais gyventojais didžiuojasi jau minėtos bendruomenės, o taip pat Jomantų, Žadeikių, "Saulietekis", Kaltinėnų miestelio, Žvingių bendruomenės, Pajūralio bendruomenėje gyvena daug jaunų šeimų, Palentinio bendruomenėje yra daug jaunimo.
Vietovės bruožai, kuriais didžiuojasi daugiausia gyventojų, yra graži gamta, kraštovaizdis, sąlyginai neužterštas oras, gražiai tvarkoma aplinka. Šiuos bruožus silpnųjų ir stipriųjų savybių analizėje minėjo ir bendruomeninės organizacijos (Poežerės, Jucaičių, Pajūrio, Laukuvos gyventojai). Bet reikia pažymėti, kad bendruomenių atstovai didžiausiu privalumu laiko tai, kad gyvenamojoje vietovėje veikia pagrindinės įstaigos (arba bent kai kurios iš jų) – taip nurodė Pajūralio, Poežerės, Jucaičių, Žadeikių, Kaltinėnų bendruomeninės organizacijos (11 priedas, svarbiausių vietovės stiprybių suvestinė). Tai suprantama, nes galimybė gauti būtinas paslaugas arti savo gyvenamosios vietos yra vienas pagrindinių gyvenimo kokybę užtikrinančių veiksnių. Tačiau reikia pažymėti, kad tokia gera situacija yra tik didesnėse gyvenvietėse - mažesnių gyvenviečių ir kaimų gyventojai neturi savo gyvenamoje vietoje juos aptarnaujančių institucijų ir norėdami sutvarkyti savo reikalus arba gauti paslaugas yra priversti vykti į gretimas gyvenvietes ar rajono centrą.
Opiausios problemos. Opiausias problemas buvo siekiama išsiaiškinti anketavimo metu (15 priedas, gyventojų apklausos anketos duomenys) papildant gautą informaciją bendruomeninių organizacijų atlikta vietovės silpnųjų savybių analize (11 priedas, svarbiausių vietovės silpnybių suvestinė). 72,3 proc. į šį klausimą atsakinėjusių respondentų nurodė, kad didžiausia problema - neišplėtota infrastruktūra bei komunalinės paslaugos: neįrengti ar prastos būklės vandentiekis, kanalizacija, prastos kokybės geriamas vanduo, neasfaltuoti keliai, neįrengti šaligatviai, neapšviestos gatvės, suirusi melioracija, prastos būklės ir nepritaikyti bendruomenės poreikiams viešieji pastatai, neįrengti sporto aikštynai, vaikų žaidimo aikštelės ir pan. (žr. 21 priedas.). Šios problemos yra aktualios daugumai kaimo vietovių.
Anketavime dalyvavę gyventojai atkreipia dėmesį į aplinkosaugos problemą. Jie pripažįsta, kad VVG teritorijos kaimų ir miestelių sanitarinė būklė yra itin prasta – didžioji dalis kaimų ir gyvenviečių nuotekų yra išleidžiama į rajono upes, aplinka taip pat teršiama buitinėmis atliekomis (15 priedas, gyventojų apklausos anketos duomenys). Didelė dalis rajono vandens telkinių yra neišvalyti, neįrengtos prieigos prie jų ir pan. Tai ne tik gadina bendrą gyvenviečių vaizdą, bet ir nepadeda užtikrinti saugumo gaisrų atveju, jau nekalbant apie menkas galimybes organizuoti gyventojų poilsį.
Gyventojai atkreipia dėmesį, jog vienos opiausių regione yra jaunų žmonių problemos: vaikams ir jaunimui trūksta užimtumo, o jaunos šeimos bei specialistai neįsitvirtina vietovėje. Demografinės problemos (gyventojų senėjimas, neracionali emigracija) čia aktualios kaip visos Lietuvos kaime.
Atskirai reikia paminėti vaikų ir jaunimo užimtumo problemą, kurią vietos gyventojai ne kartą patvirtino esant vieną iš opiausių. Bet kokios pastangos organizuoti turiningą laisvalaikį - įsteigiant dienos centrus, organizuojant vasaros stovyklas ir įvairius kitus renginius, sukuriant laisvalaikio praleidimui tinkamą infrastruktūrą - būtų labai reikalingos ir sveikintinos. Tokiu būdu būtų sprendžiamos ir kitos problemos, kylančios dėl to, kad jauniems žmonėms paprasčiausiai nėra kuo užsiimti (žalingi įpročiai; keliančios grėsmę gyventojų saugumui pramogos; užsiėmimas nelegalia kontrabandos veikla ir daugelis kitų dalykų, galiausiai emigravimas iš vietovės, nes čia „vis tiek nėra ką veikti“).
Ne tik jaunuoliai yra savotiškai atskirta visuomenės dalis – jaunoms šeimoms taip pat yra nelengva integruotis į visuomenę, užsitikrinti karjeros galimybes ir kt. Jei būtų organizuojama mažų vaikų priežiūra (visą ar dalį darbo dienos), šioms šeimoms tai taptų didele pagalba.
Apklausti gyventojai taip pat pripažįsta, kad pilietiškumo lygis regione nėra aukštas; nėra glaudaus bendravimo ir bendradarbiavimo (bendruomenių atstovai teigia, kad sunkiai randa kalbą skirtingų socialinių grupių atstovai – jaunimas, dirbantieji ir pensinio amžiaus gyventojai), žmonės pasyvūs, nepasitiki viešuoju gyvenimu, sunkiai įsitraukia į visuomeninį veiklą. Pokalbiai su bendruomenių aktyvistais tik patvirtino esamas problemas – pvz., bendruomeninių organizacijų veikloje dalyvauja palyginti nedidelė gyventojų dalis, o likusieji į vykdomą veiklą žiūri su nepasitikėjimu. Situacija šiose srityse gyventojų teigimu ir toliau blogėja. Bendruomenių aktyvistai vis dažniau išreiškia mintį, kad rezultatas, gautas dalyvaujant visuomeninėje veikloje nėra adekvatus pastangoms, įdėtoms tam rezultatui gauti. Tai galima suprasti, nes projektinė ir bet kokia kita vykdoma veikla reikalauja kompetencijos, laiko, atsakomybės prisiėmimo ir ji nėra apsaugota nuo klaidų. Natūralu, kad per ilgesnį laiką lyderiai pavargsta. Jei nėra kam perimti iniciatyvos, visuomeninis darbas tampa našta.
Tai patvirtina ir bendruomeninių organizacijų atlikta gyvenamosios vietovės stipriųjų ir silpnųjų savybių analizė. Prastomis arba neasfaltuotomis gatvėmis ir keliais nepatenkinti Pajūrio miestelio, Drobūkščio, Žadeikių, Poežerės, Šiauduvos, Laukuvos, Jucaičių, Vingininkų, Tūbinių, Balsių, Bytlaukio, Kvėdarnos miestelio, Pajūralio, "Saulietekis" bendruomeninių organizacijų atstovai. Daugelis šių organizacijų nurodė ir kitas jau minėtas problemas – neįrengti šaligatviai, nesutvarkytos, neįrengtos viešosios erdvės (vandens telkiniai ir jų prieigos, poilsio zonos, sporto aikštynai, nesutvarkyti miestelių centrai ir pan.) neįrengtas vandentiekis, kanalizacija ir kt.
Nemaža dalis respondentų (30,0 proc.) kaip vieną opiausių minėjo gyventojų užimtumo problemą. Ypač aktualus yra vaikų ir jaunimo užimtumas. Jaunimui ne tik kad neužtenka renginių, bet ir trūksta susibūrimo vietų – patalpų, pritaikytų laisvalaikio užimtumui, sporto aikštynų. Didelį šios problemos mastą tik patvirtina bendruomenių atlikta vietovės silpnųjų savybių analizė. Nepakankamą vaikų ir jaunimo užimtumą, nesant reikiamos materialinės bazės (patalpų, inventoriaus, aikštynų) nurodė Jucaičių, Vingininkų, Tūbinių, Balsių, Bytlaukio, Kvėdarnos miestelio, Pajūralio, "Saulietekis", Didkiemio, Nevočių, Traksėdžio, Žadeikių, Bijotų, Upynos, Obelyno, Iždonių, Kaltinėnų miestelio bendruomeninių organizacijų atstovai.
Daugelis bendruomeninių organizacijų atkreipia dėmesį į problemą, kad daug viešųjų pastatų ne tik kad yra prastos būklės, bet ir dengti kenksminga sveikatai asbestinio šiferio stogų danga. (Reikia pažymėti, kad daugelis privačių namų dengti tokia pat kenksminga stogų danga).
Atskirai reikia paminėti bendruomeninių organizacijų įvardintas problemas, kurios iki šiol nebuvo įvardintos. Tai įvairių paslaugų trūkumas – ritualinių, buitinių (kirpyklos, skalbyklos, pirties, avalynės taisyklos, ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros. Senyvo amžiaus žmonėms labai praverstų pagalbos namuose paslaugos – pvz., aplinkos tvarkymo, malkų paruošimo, pastatų elektros instaliacijos sutvarkymo, dūmtraukių išvalymo ir kt. Įvairių ir kaimo gyventojui būtinų paslaugų trūkumu skundžiasi praktiškai visos bendruomenės.
Galimybės naudotis informacinėmis technologijomis kai kurių kaimų gyventojams taip pat yra ribotos. Neturintys galimybės naudotis internetu (arba esant labai prastą šių paslaugų kokybę) atsakė 28,6 proc. respondentų. Šią problemą nurodė Jucaičių, Vingininkų, Tūbinių, Balsių, Bytlaukio bendruomenės. Bendruomenių atstovai atkreipė dėmesį, jog gyventojų kompiuterinio raštingumo lygis nėra aukštas. (11 priedas, svarbiausių vietovės silpnybių suvestinė).
Labiausiai remtinos veiklos sritys. Gyventojai anketinės apklausos metu turėjo galimybę išreikšti nuomonę, kurias sritis pirmiausiai reikia finansuoti iš viešųjų lėšų. Balais iš viso buvo vertinamos 23 veiklos sritys (1 - paramą teikti mažiausiai būtina, 5 - labiausiai būtina). Žemiau pateikiamos tos veiklos sritys, kurioms gyventojai skyrė daugiau nei 4,1 balo ir tai rodo jų poziciją, kad būtent šių sričių problemos turi būti sprendžiamos neatidėliojant. (Skliaustuose pateikiamas vidutinis įvertinimas
Kultūros renginių, bendruomenės švenčių, sporto ir laisvalaikio organizavimas (4,6);
Moksleivių ir jaunimo užimtumo gerinimas (4,6);
Gyvenviečių viešųjų vietų (aikščių, parkų, sporto aikštelių) tvarkymas (4,6);
Vandens telkinių valymas ir poilsio vietų įrengimas (4,6);
Komunalinių paslaugų (vandentiekio, kanalizacijos, šildymo ir kt.) plėtra (4,5);
Patalpų bendruomenės reikmėms įrengimas (4,4);
Bendruomenių ir kitų NVO veiklos skatinimas, įgyvendinant įvairius vietos iniciatyvų projektus (4,3);
Verslo, įskaitant ir amatus, plėtojimas kaime (4,2);
Sveikos gyvensenos populiarinimas ir sveikatos profilaktikos priemonių įgyvendinimas (4,2);
Renginių ir švenčių organizavimui, jaunimo užimtumo gerinimui, viešųjų erdvių tvarkymui gyventojai mano esant reikalinga skirti lėšas prioriteto tvarka. Pagal įvertinimą balais nedaug atsilieka ir komunalinių paslaugų plėtra, patalpų bendruomenės reikmėms įrengimas (11 priedas, gyventojų poreikių analizė).
Siekiant išskirti svarbiausias gyventojų preferencijas, respondentai buvo paprašyti išskirti tik tris, jų nuomone, pačias svarbiausias kaimo plėtros remtinas sritis. Kadangi respondentai nurodydavo įvairias sritis, svarbiausios trys pozicijos yra apskaičiuotos matematiškai, įvedus pirmųjų trijų vietų svorio koeficientus (11 priedas, gyventojų poreikių analizė):
Komunalinių paslaugų plėtra (25,1 proc.);
Moksleivių ir jaunimo užimtumo gerinimas (20,1 proc.);
Sveikos gyvensenos populiarinimas ir sveikatos profilaktikos priemonių įgyvendinimas (14,0).
Taigi, komunalinių paslaugų (vandentiekio kanalizacijos ir kt.) plėtra gyventojų nuomone yra didžiausio dėmesio reikalaujanti veiklos sritis kaimo vietovėse. Nedaug pagal reikšmingumą atsilieka jaunimo užimtumo gerinimas. Šios dvi sritys ir prieš tai buvo minėtos kaip vienos svarbiausių. O štai trečioje vietoje atsidūrė nauja sritis, kuri prieš tai nepateko tarp pačių svarbiausių. Kaip vėliau paaiškėjo iš pokalbių, sveikos gyvensenos sričiai gyventojai priskiria ir sporto bei laisvalaikio infrastruktūros kūrimo priemones – sporto, poilsio aikštelių, patalpų sportui įrengimą ir pan.
Gyventojų požiūris į ateitį. Nors VVG teritorijoje yra labai daug problemų, gyventojai optimistiškai vertina ateities perspektyvas. 65,4 proc. apklaustųjų mano, kad ateityje gyvenimas gerės. Vertinant atskirų seniūnijų gyventojų požiūrį, optimistiškiausiai nusiteikę buvo Kvėdarnos, Šilalės kaimiškosios ir Laukuvos seniūnijų gyventojai, nes čia absoliuti dauguma gyventojų nurodė, kad gyvenimas gerės (11 priedas, gyventojų apklausos anketos duomenys).
III. ŠILALĖS RAJONO VVG TERITORIJOS SSGG ANALIZĖ
Šilalės r. VVG, surinkusi išsamią medžiagą apie rajono socialinę, ekonominę ir aplinkosauginę situaciją bei išsiaiškinusi savo atstovaujamos teritorijos kaimo gyventojų poreikius, susistemino ir apibendrino turimą informaciją. Analizei buvo naudojamas SSGG metodas. Atliekant SSGG analizę, įvardintos rajono stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės. Jos buvo klasifikuojamos, išskiriant pagrindinius rajono situacijos aspektus: ekonomiką, infrastruktūrą ir aplinkos apsaugą, viešąsias paslaugas, žmogiškuosius išteklius.
30 lentelė. Šilalės r. stiprybių, silpnybių, grėsmių ir galimybių (SSGG) analizė
Stiprybės Silpnybės
Ekonomika
·1 Patogi geografinė padėtis plėtoti verslus (šalia didelė rinka – Klaipėdos miestas; transporto magistralė).
·2 Sėkmingai įgyvendinami investiciniai projektai.
·3 Mažėja nedarbas.
·4 Sumažėjo moterų ir jaunų bedarbių skaič·5 ius.
·6 Kuriasi smulkios įmonės, pleč·7 ianč·8 ios paslaugų sektorių.
·9 Senos, gilios ir pažangios pieninių ir mėsinių galvijų, bitininkystės verslo bei pieno ir mėsos produktų pramoninės ir individualios gamybos tradicijos.
·10 Yra sąlygos formuoti alternatyvias veiklas – kaimo turizmą, amatus, paslaugas, kitus smulkiųjų verslų sektorius.
·11 Vystosi, kuriasi ekologinės žemdirbystės ūkiai.
·12 Auga vidutinių žemės ūkių skaič·13 ius.
·14 Veikia 5 kaimo turizmo sodybos.
·15 Santykiniai patraukli aplinka ir kraštovaizdis, turtingas etninis ir istorinis paveldas, unikalūs aukštą turistinį atraktyvumą turintys objektai.
·16 Mieste išvystytas paslaugų sektorius, didmeninė mažmeninė prekyba.
·17 Santykinai nebrangi darbo jėga, patikimi ir sėslūs gyventojai.
·18 Didėja verslo liudijimų įsigyjanč·19 ių asmenų skaič·20 ius.
·21 Jaunimas įgyja darbo patirties užsienyje, Vilniuje, Klaipėdoje ir kt.
Infrastruktūra ir aplinkos apsauga
·1 Santykinai aukšta gamtinės (natūralios) aplinkos ir kraštovaizdžio kokybė, turtingas kultūrinis, istorinis ir socialinis paveldas.
·2 Šilalės miesto nuotekų biologinio valymo įrenginių pajėgumai viršija dabartinius poreikius.
·3 Centralizuota vandens tiekimo sistema naudojasi didesnioji savivaldybės gyventojų dalis.
·4 Savivaldybės teritorijoje tankus rajoninių kelių tinklas, pleč·5 iamas gyvenvieč·6 ių gatvių tinklas.
·1 Santykinai švari aplinka.
·2 Gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai sudaro sąlygas vystyti viešąją infrastruktūrą.
·3 Geri administraciniai darbuotojų gebėjimai rengiant ir įgyvendinant investicinius projektus (savivaldybės ir įmonių).
·4 Įgyvendinama regiono atliekų surinkimo sistema.
·5 Pakankami vietiniai ištekliai (žvyro, smėlio, molio, durpių).
·6 Gerai išvystytos interneto paslaugos.
·7 Daug bibliotekų.
Viešosios paslaugos
·7 Išplėtotas pirminės sveikatos priežiūros (tame tarpe kaimo medicinos punktų) tinklas, pakankamas ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų teikimo lygis rajone.
·8 Pakankamai išplėtota socialinių paslaugų teikimo infrastruktūra, leidžianti tenkinti būtiniausius poreikius.
·9 Steigiamos grupės, vykdanč·10 ios prevencinį darbą su socialiai pažeidžiamais sluoksniais.
·11 Koordinuojamas sveikatos priežiūros ir socialinių darbuotojų darbas.
·12 Aukšta socialinių darbuotojų kvalifikacija.
·13 Steigiamos grupės, vykdanč·14 ios prevencinį darbą su socialiai pažeidžiamais sluoksniais.
·15 Mažėja socialines pašalpas gaunanč·16 ių asmenų skaič·17 ius.
·18 Veikia specialieji vaikų globos namai, yra dvi globos įstaigos seniems žmonėms.
Žmogiškieji ištekliai
·19 Kultūrinis rajono gyvenimas yra pakankamai aktyvus.
·20 Savivaldybės teritorijoje veikia optimalus švietimo įstaigų tinklas, geras paslaugų prieinamumas moksleiviams, mokymas vyksta viena pamaina.
·21 Švietimo centre vyksta distancinis mokymas ir lavinimas, mokymai verslo srityje.
·22 Organizacijų, pilieč·23 ių didelis noras diegti ir naudoti kompiuterizacijos ir informacijų technologijas.
·24 Didelis abiturientų, siekianč·25 ių aukštojo mokslo, skaič·26 ius.
·27 „Moksleivių krepšelio“ finansavimo sistema suteikia socialines garantijas įgyti išsilavinimą įvairių tipų mokyklose.
·28 Prieinamas įvairiapusiškas papildomas ugdymas.
·29 Dėl Klaipėdos artumo jaunuoliai turi galimybes mokytis ir studijuoti uostamiesč·30 io mokymo įstaigose.
·31 Didėja užimtumas privač·32 iame sektoriuje, smulkiame ir vidutiniame versle.
·33 Yra 2 papildomojo ugdymo įstaigos vaikams siūlo sporto ir meno užsiėmimus.
·34 Gyventojai aktyviai naudojasi bibliotekų paslaugomis, skaitoma daugiau nei vidutiniškai šalyje.
·35 Nemažai susikūrusių kaimo bendruomenių organizacijų.
·36 Rajone gausu tradicinių kultūrinių renginių ir švenč·37 ių, jose aktyviai dalyvauja visuomenė.
·38 Stiprus gyventojų bendruomeniškumo ir patriotizmo jausmas.
·39 Veikia rajono Švietimo centras, sudaryta galimybė Šilalėje kelti kvalifikaciją ir įgyti antrą specialybę.
·40 Galimybė studijų metu pakeisti programą. Suaugusių žmonių perkvalifikavimas darbo rinkos mokymo centruose.
·41 Išsaugotas kultūros ir istorinis paveldas.
·42 Platus bibliotekų ir kultūros įstaigų tinklas rajone.
·43 Pirmasis muziejus Lietuvoje.
·44 Vyksta aktyvi kraštotyrinė, etnokultūrinė veikla.
Ekonomika
·45 Santykinai žemas rajono gyventojų, ypač·46 kaime, verslumo lygis, pradinio kapitalo stygius verslo pradžiai.
·47 Prastas paslaugų įmonių tinklas seniūnijose, kaimo vietovėse.
·48 Lėšų stygius kurti alternatyvius verslus kaime.
·49 Daug apleistų, nenaudojamų buvusių pramoninių ir žemės ūkio paskirties pastatų.
·50 Mažai stambių žemės ūkių.
·51 Žema teikiamų paslaugų kokybė, ypač·52 kaimo vietovėse.
·53 Stambūs prekybos centrai išstumia iš rinkos smulkius ir vidutinius prekeivius.
·54 Silpnos ūkininkų organizacijos, nepakankamai dirbanč·55 ios kooperatinių ryšių bei struktūrų plėtojimo srityje.
·56 Rajone nėra stambių įmonių.
·57 Mažas inovacinių smulkaus ir vidutinio verslo įmonių skaič·58 ius.
·59 Rajone dominuoja mikroįmonės.
·60 Rajone menkai vykdomos statybos.
·61 Santykinai mažos prekybos apimtys.
·62 Nedidelis maitinimo įstaigų kiekis.
·63 Nėra pakankamai išvystytas kaimo turizmas.
·64 Didesnis nedarbo lygis atokesnėse, nuo rajono centro nutolusiose seniūnijose.
·65 Darbo jėgos pasiūlos mažėjimas.
·66 Mažai darbo pasiūlymų kvalifikuotiems asmenims.
·67 Santykinai maži atlyginimai.
·68 Maža investicijų suma tenkanti vienam rajono gyventojui.
·69 Verslo įmonės nedalyvauja įsisavinant nacionalines, ES ir kt. lėšas.
Infrastruktūra ir aplinkos apsauga
·70 Bloga artezinių gręžinių ir vandens tiekimo tinklų būklė.
·71 Prasta iš kastinių šulinių imamo vandens kokybė.
·72 Daugelyje kaimo gyvenvieč·73 ių neišspręstas nuotėkų valymas, esamų NVĮ būklė – prasta.
·74 Bloga vietinės ir kai kurių valstybinės reikšmės kelių būklė.
·75 Kaimo vietovėse yra nedidelis procentas kelių su pagerinta danga; didelę dalį vietinio susisiekimo maršrutų sudaro labai prastos kokybės žvyrkeliai. Prasta vietinių kelių priežiūra. Trūksta eismo reguliavimo prietaisų.
·76 Nepakankamas gyvenvieč·77 ių gatvių apšvietimas.
·78 Neišvystyti vandentiekio ir nuotekų tinklai, prasta esamų būklė.
·79 Neišvystyta turizmui ir poilsiui skirta infrastruktūra.
·80 Nėra dvirač·81 ių takų.
·82 Neefektyviai veikianti atliekų tvarkymo sistema.
·83 Nepakankama socialinės - ekonominės kultūrinės ir rekreacinės infrastruktūros kokybė kaime ir mieste.
·84 Nepakankamai išplėtota komunalinių atliekų tvarkymo sistema.
·85 Neefektyvus rajono vandens ūkis. Daugelis rajono naujų gyvenamųjų rajono ar kvartalų, bei kaimo gyvenvieč·86 ių neprijungta prie viešojo tiekimo tinklo ir kanalizacijos sistemų.
·87 Labai prasta gyvenamųjų būstų priežiūra rajone, vangiai kuriamos daugiabuč·88 ių namų bendrijos, nepritaikyta aplinka ir būstas neįgaliesiems.
·89 Netolygiai išvystytos turizmo paslaugų vietos.
·90 Nėra kempingų.
Viešosios paslaugos
·91 Netolygus sveikatos įstaigų pasiskirstymas rajone.
·92 Prasta asmens sveikatos priežiūros įstaigų materialinė bazė, pastatų būklė ( ypač·93 kaimo vietovėse).
·94 Santykinai mažas medicinos specialistų ir vaistininkų skaič·95 ius.
·96 Daugėja žmonių, kuriems pripažįstamas invalidumas.
·97 Nepakankamai vykdoma sveikatos profilaktinė priežiūra.
·98 Visuomeninė aplinka ir būstas nepritaikyti neįgaliesiems.
·99 Trūksta vaikų globos namų.
·100 Socialinių pašalpų sistema pakankamai formali, neskatina realaus pašalpų gavėjo būklės įvertinimo ir lėšų taupymo.
·101 Trūksta dienos centrų ir jų įvairovės.
·102 Viešasis transportas kasmet mažiau perveža žmonių.
·103 Santykinai didelis nepilnameč·104 ių nusikalstamumas.
·105 Santykinai mažas policininkų skaič·106 ius.
·107 Nėra nė vienos profesinės mokyklos.
Žmogiškieji ištekliai
·108 Blogėjanti demografinė situacija, mažėja gyventojų skaič·109 ius - natūralus gyventojų prieaugis vienas iš mažiausių apskrityje.
·110 Gyventojų išsilavinimas žemesnis nei šalies vidurkis.
·111 Trūksta šiuolaikinių sporto objektų ( sporto salė, aikštynai, baseinas), esamus reikia modernizuoti.
·112 Į rajoną negrįžta įgiję aukštąjį išsilavinimą jauni žmonės.
·113 Jaunų žmonių išvykimas į kitus miestus, bei užsienį.
·114 Nepakankama kultūros, švietimo, sporto įstaigų materialinė bazė, blogos darbo sąlygos, kritinė dalies pastatų būklė.
·115 Rajono gyventojų išsilavinimas mažesnis nei šalies vidurkis.
·116 Bloga dalies kultūros paveldo objektų būklė, pažeistas rekreacinis ir urbanistinis kompleksiškumas.
·117 Labai mažas savivaldybės biudžetas – menki švietimo, socialinių bei kultūros darbuotojų atlyginimai.
·118 Neišplėtota suaugusiųjų mokymo sistema (ypač·119 kaime).
·120 Neišvystyta darbdavių skatinimo sistema tobulinti darbuotojų kvalifikaciją, permokymą.
·121 Pasenusi rajono mokymo įstaigų materialinė bazė ir mokymo programos neužtikrina mokymo kokybės.
·122 Nekuriamos darbo vietos žmonėms su negalia.
GALIMYBĖS GRĖSMĖS
·1 ES finansinė parama.
·2 LEADER metodo įgyvendinimas.
·3 Atviros sienos (daugiau atvyksta turistų).
·4 Platesnis bendradarbiavimas, geros patirties perėmimas iš Europos.
·5 Bendra ES erdvė ir rinka suteikia sąlygas bendram verslui.
·6 Valstybės parama ekologiniam ūkininkavimui.
·7 Investicijos į žmogiškąjį kapitalą formuos aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūlą, ženkliai pagerins darbo jėgos kokybę.
·8 Globalizacija ir ūkio internacionalizavimas padidins investicijų į verslo sektorių galimybes.
·9 Naujos veiklos nišos smulkiam ir vidutiniam verslui.
·10 Ekologiškų maisto produktų paklausa suteiks naujas galimybes netradicinei veiklai žemės ūkyje.
·11 Nevyriausybinių organizacijų iniciatyvų skatinimas ir veiklos plėtra švietimo ir kultūros sektoriuose.
·12 Savarankiškų įstaigų galimybė ieškoti papildomo finansavimo.
·13 Pakilęs vietinių žmonių pragyvenimo lygis įgalins aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime, lankytis muziejuose, galerijose, renginiuose, keliauti.
·14 ES struktūrinių fondų lėšų pritraukimas, vykdant gydymo įstaigų restruktūrizaciją, ruošiant bei tobulinant specialistus.
·15 Informacinių sistemų diegimas sveikatos priežiūros įstaigose gerins teikiamų paslaugų kokybę.
·16 Sukurti vieningą policijos informacinę sistemą, kuri atitiktų šiuolaikinius reikalavimus.
·17 Darbuotojų kompetencijos kėlimas, pasinaudojant žmogiškųjų išteklių plėtros finansavimo galimybėmis.
·18 Turizmo paslaugų plėtra, augantys turistų srautai sąlygos turizmo ir viešosios infrastruktūros plėtrą, grindžiamą finansavimu iš įvairių šaltinių (savivaldybės bei paramos lėšos, privatus kapitalas ).
·19 Didinti rajono miškingumą apželdinant nenašias ir rekultivuotinas žemes.
·20 Didinti rajono saugojamų teritorijų vaidmenį subalansuotoje viso Baltijos jūros regiono plėtroje. ·21 Investicinių lėšų stygius įmonėse neleis pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiama parama.
·22 Atvira rinka aštrins vietos gamintojų konkurenciją su importuojama produkcija.
·23 Kvalifikuoti specialistai migruos į šalies didžiuosius miestus ir užsienį.
·24 Nepakankami finansiniai ištekliai neleis smulkiems kaimo verslininkams pasinaudoti teikiama parama.
·25 Aštri konkurencija su kitais Tauragės apskrities rajonais ir Lietuvos regionais dėl investicijų pritraukimo.
·26 Trumpas turizmo sezonas, prastos galimybės pasiūlyti platų ne sezono paslaugų asortimentą.
·27 Žemės naudmenų našumo mažėjimas ir nepakankamos investicijos į agroservisą bei melioracines sistemas.
·28 Pigi importuojama žemės ūkio produkcija išstums smulkius ūkius iš maisto perdirbimo įmonių tiekimo sistemos.
·29 Žemės ūkio sektoriuje dirbanč·30 ių gyventojų senėjimas skatins technologinį atsilikimą tradicinėje veikloje.
·31 Aukštos kvalifikacijos specialistų migracija į didmiesč·32 ius bei užsienį.
·33 Blogėjant gyvenimo sąlygoms, ne visos šeimos pajėgios leisti vaikus į mokyklą, kritiška būklė asocialiose šeimose.
·34 Galimas nedarbo augimas dėl struktūrinių pokyč·35 ių ir pramonės, verslo bei žemės ūkio konkurencingumo mažėjimo.
·36 Problematiškas ilgalaikių bedarbių perkvalifikavimas ir jų integravimas į darbo rinką.
·37 Didėjantis žmonių, dėl senyvo amžiaus neturinč·38 ių galimybės tobulinti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti, skaič·39 ius (ypač·40 kaime).
·41 Neigiama socialinės aplinkos įtaka užimtumo problemoms spręsti.
·42 Turimos kultūros įstaigų bazės nykimas dėl nepakankamo finansavimo.
·43 Svarbių kultūros paveldo objektų nykimas dėl nepakankamo dėmesio bei finansavimo.
·44 Sunkiai prieinamos aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos, sukoncentruotos didžiuosiuose miestuose.
·45 Nepakankamas finansavimas ir blogėjanti socialinė-ekonominė aplinka gali turėti neigiamos įtakos gyventojų sveikatingumui.
·46 Didėjant nedarbo lygiui Šilalės rajone, galimas darbo vietų mažėjimas socialinės rizikos asmenims.
·47 Socialinės rizikos grupių asmenų migracijos didėjimas iš rajono centro į kaimiškąsias seniūnijas, benamių skaič·48 iaus augimas.
·49 Bendras ekonominis lygis, socialinis ir politinis nestabilumas daro įtaką siekiant rezultatų bei komplektuojant policijos sistemos pareigybes.
·50 Didėjanti valstybės deleguotų savivaldybėms funkcijų našta.
·51 Skirstomųjų tinklų privatizavimas gali pabloginti vartotojų (ypač·52 vienkiemių, nedidelių gyvenvieč·53 ių, smulkių ūkininkų) padėtį.
·54 Perėjimas prie ES taikomų aplinkosaugos normatyvų pareikalaus didelių kapitalo investicijų į aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą.
·55 Vandens tiekimo įrenginių ir tinklų būklės spartus blogėjimas dėl nepakankamų investicijų, eksploatacinių išlaidų augimas.
·56 Mažos savivaldybės investicinės galimybės projektams (tarp jų – ir struktūrinių fondų) finansuoti ir įgyvendinti, nėra aiški savivaldybių skolinimosi tvarka ir galimi limitai.
IV. ŠILALĖS RAJONO VVG TERITORIJOS VIZIJA, PLĖTROS KRYPTYS, PRIORITETAI, PRIEMONĖS IR VEIKLOS SRITYS
4.1. Šilalės rajono VVG teritorijos vizija
Šilalės VVG valdyba, išanalizavusi regiono socialinę ekonominę situaciją, gyventojų poreikius bei remdamasi atlikta SSGG analize, suformulavo teritorijos viziją:
Vizija:
Šilalės rajonas – Žemaitijos krašto lyderis, turintis gražią aplinką, gerai sutvarkytą kultūros paveldą, aktyvius, išsilavinusius, verslius bendruomenės žmonės.
Vietos veiklos grupės valdyba pagrindinį dėmesį skiria vietos gražiai aplinkai, kultūros paveldui ir gyventojams. Kad pasiekti lyderio poziciją, būtina siekti krašto įvairių sričių plėtros, kartu puoselėjant ir saugant unikalų kultūros paveldą, gamtos išteklius bei ugdant žmones imtis iniciatyvos versle, moksle, bendruomenės veiklose. Gyvenimo kokybę užtikrins bendradarbiaujantys, kuriantys, solidarūs krašto žmonės. Vietos veiklos grupės nariai pritaria, kad visi šie veiksniai yra būtini kuriant norimą ateities vaizdą, kurio bus siekiama įgyvendinant strategijos priemones.
4.2. Strateginės Šilalės rajono vietos veiklos grupės teritorijos plėtros kryptys
Vietos veiklos grupės valdyba, remdamasi atlikta vietovės situacijos bei gyventojų poreikių analize, taip pat vietos plėtros veiksnių SSGG analize, išskyrė svarbiausias teritorijos plėtros kryptis, kurios gali pagerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse. Pagal Šilalės rajono VVG parengtą strategiją yra svarbu ir efektyvu remti bent kelias iš šių plėtros krypčių:
Kaimo vietovių infrastruktūros gerinimas. (Apšvietimo įrengimas; vandentiekio, gyvenviečių centrų sutvarkymas; sporto aikštynų bei rekreacinių zonų įrengimas; sveikatingumo, jaunimo užimtumo; viešųjų pastatų bendruomenės reikmėms pritaikymas ir kt.);
Kaimo gyventojams paslaugų plėtra. (įvairiems gyventojų poreikiams; kirpyklų, siuvyklų, batų taisyklų ir šarvojimo salių įrengimas, medicinos, transporto ir kitų socialinių paslaugų teikimas, įskaitant senelių namų ar laikinų globos namų įrengimą, ir kt. panašios paslaugos);
Kaimo vietovių įvaizdžio gerinimas. (Informacijos apie kraštą skleidimas: leidinių leidyba, parodų, renginių organizavimas, nuorodų, informacinių stendų įrengimas ir kt.; paveldo aplinkosaugos/aplinkos, parkų tvarkymo, plenerų, puošiančių kaimo vietoves organizavimas ir kt.);
Kaimo turizmo veiklos skatinimas. (Kaimo turizmo objektų kūrimas ir gerinimas – pėsčiųjų, dviračių takų ir pan. įrengimas; turizmo paslaugų įvairinimas; įvairių turizmo maršrutų įrengimas ir kt.);
Kaimo gyventojų verslumo skatinimas. (Informacijos ir konsultacijų teikimas; paramos verslo pradžiai teikimas; jaunųjų verslininkų seminarai, verslo subjektų bendradarbiavimo skatinimas kuriant didesnę pridėtinę vertę ir kt.);
Kaimo paveldo išsaugojimas bei puoselėjimas. (amatai - kalvystė, namų iš akmens statybos, kulinarinis paveldas, stogų dengimo šiaudais, skiedromis, kubilų gamyba ir kt. patirties išsaugojimo ir perdavimo jaunesnei kartai, tradicinių renginių organizavimas, saviveiklininkų kolektyvų skatinimas, paveldo objektų priežiūra, etnokultūros puoselėjimo, amatų centrų kūrimas, vietos patriotizmo ir kt.);
Alternatyvių verslų plėtra. (Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos, parama verslo kūrimui ir plėtrai, įvairių kitų paslaugų kaimo gyventojams teikimo skatinimas ir kt.);
Kaimo bendruomenių veiklų skatinimas. (Gyventojų įtraukimo į talkų, švenčių, kitų kultūros renginių organizavimą; ryšių su kraštiečiais stiprinimą, bendruomeninių organizacijų (Lietuvos ir užsienio) bendradarbiavimą; socialiai atskirtų grupių įtraukimo į bendrą veiklą ir socialinės sanglaudos stiprinimą; bendradarbiavimas su labdaros teikėjais; pažintinių išvykų organizavimas, sporto renginių rengimą ir kt.);
Socialinės atskirties mažinimas. (Projektų pagalba, kuria tikimąsi suteikti paramą daugiavaikėms šeimoms; asocialiems gyventojams, pvz., teikiant tam tikras paslaugas; įgūdžių, reikalingų buityje, o taip pat ieškant būsimų darbdavių ir kt.);
Jaunimo laisvalaikio organizavimas. (Dienos centrų įrengimas; stacionarių vasaros stovyklų įrengimas bei stovyklų organizavimas; sporto renginių organizavimas);
Aplinkos tvarkymo. (Geriamo vandens kokybės monitoringo atlikimas, pakrančių prie vandens telkinių sutvarkymas, maudyklių įrengimas, miškų, parkų sutvarkymas ir kt.);
Informacinių technologijų plėtra kaimo vietovėse. (Kaimo gyventojų kompiuterinio raštingumo ugdymas, gebėjimų stiprinimas naudotis interneto teikiamomis galimybėmis; informacinių centrų įrengimas kaimo gyventojams ir kt.).
VVG pritaria kiekvienai iniciatyvai, atitinkančiai bent vieną iš šių krypčių (jei ji yra ar bus įgyvendinama laikantis nustatytų teisės aktų reikalavimų).
4.3. Strategijos prioritetai, priemonės ir veiklos sritys
Vietos veiklos grupės valdyba, atsižvelgdama į nacionaliniu lygiu keliamus LEADER metodo įgyvendinimo taisyklių reikalavimus ir Šilalės rajonui tenkančias paramos lėšas strategijai įgyvendinti, pateikia du plėtros prioritetus. Šiuose prioritetuose yra daugelis 4.2 skyriuje paminėtų plėtros krypčių, o 2007-2013 m. laikotarpiu bus priimamos, atrenkamos ir finansuojamos tos vietos projektų paraiškos, kurios atitiks bent vieną strategijos prioritetą priemonę ir veiklos sritį (žr. 31 lentelę). 31 ir 32 lentelėse pateikiamas detalus prioritetų, priemonių ir veiklos sričių aprašas: tikslai, numatomas poveikis, tinkamos išlaidos, paramos gavėjai ir kt..
32 lentelė. Strategijos prioritetų, priemonių ir priemonių tikslai bei numatomas poveikis
I PRIORITETAS. Kaimo verslų išplėtimas ir sąlygų jiems sudarymas.
Prioriteto tikslas – plėtoti verslų įvairovę, skatinant kaimo žmones novatoriškai vertinti savo galimybes ir aktyviai imtis verslo.
Numatomas poveikis – Ši veikla padės vietos gyventojams novatoriškiau įvertinti turimus finansinius ir žmogiškuosius išteklius bei drąsiau įgyvendinti verslo idėjas kaimo vietovėse. To eigoje, didės kaimo vietovių patrauklumas ir sukurs palankias prielaidas plėtoti kitiems verslams rajono kaimo vietovėse, kurie užtikrins naujus pajamų šaltinius kaime.
1.1. priemonė. Kaimo gyventojų verslumo skatinimas
Priemonės tikslas – motyvuoti vietos gyventojus imtis verslo.
Numatomas priemonės poveikis – įgyvendinant rajono verslininkų idėjas, įgyvendinant rajone vietos verslo projektus bei teikiant vietos gyventojams būtiniausias paslaugas, taip sustiprinti vietos gyventojų motyvaciją imtis naujų ekonominių veiklų ir įsisavinti naujus pajamų šaltinius. Geriausi rajono kaimo verslininkai taps sektinu pavyzdžiu daugeliui rajono gyventojų, bei pagyvins vietos rinką ir skatins bendradarbiavimą tarp rajono ekonomikos sektorių. Rajono kaimo verslininkams atsiras naujas poreikis mokytis verslumo ir plėsti verslo sritis, o gal net panaudojant rajono vietos išteklius –geografine padėtimi, unikalūs gamtos ištekliai ir pan. Šios priemonės tikslui pasiekti, didelę įtaką turės KPP 2007-2013 m. III krypties 1-3 priemonės ( 1.Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos, 2. Parama verslo kūrimui ir plėtrai, 3. Kaimo turizmo veiklos skatinimas).
II PRIORITETAS. Bendruomeniškumo gerinimas ir gyvenamosios aplinkos patrauklumo didinimas.
Prioriteto tikslas – ugdyti brandžią rajono bendruomenę, kuri pajėgtų ir gebėtų gerinti gyvenimo kokybę ir gyvenamąją aplinką.
Numatomas prioriteto poveikis – bus užtikrinta sąsaja tarp gyventojų bendruomeniškumo ugdymo, vietos tapatumo stiprinimo ir investicinės kaimo atnaujinimo priemonės įgyvendinimo. Išugdytas kaimo bendruomenių gebėjimas gerinti savo gyvenimo kokybę kaime taps krašto darnios plėtros garantu ir užtikrins rajono kaimo vietovių ilgalaikę plėtrą.
2.1 priemonė. Kaimo atnaujinimas ir plėtra
Priemonės tikslas – mobilizuoti kaimo gyventojus, kad pasitelkus vietos valdžios, verslo ir bendruomenių partnerystę bei efektyviai panaudojus viešąją paramą būtų užtikrintas įvairių kaimo gyventojų grupių poreikius atitinkančios viešosios infrastruktūros kūrimas ir gerinimas.
Numatomas priemonės poveikis – bus pagerinta gyvenimo kokybė visoms rajono kaimo gyventojų grupėms ir sukurtos materialios prielaidos kaimo gyventojų bendruomeniškumui ugdyti.
31 lentelė. Detalus prioritetų, priemonių ir veiklos sričių aprašymas
1. PRIORITETAS. Kaimo verslų išplėtimas ir sąlygų jiems sudarymas.
1.1 priemonė. Kaimo gyventojų verslumo skatinimas
Tinkamos finansuoti išlaidos:
1. Naujos įrangos, įrenginių, įrankių, technikos, mechanizmų, baldų, kitos įrangos, kompiuterinės įrangos ir programų, kitos elektroninės, skaitmeninės technikos, kitų prekių, tiesiogiai susijusių su vietos projekto įgyvendinimu, įsigijimas
2. Darbai ir paslaugos
3. Statybinių ir kitų medžiagų įsigijimas
4. Informavimo ir viešinimo priemonių, susijusių su įgyvendinamu vietos projektu, pirkimo
5. Bendrosios išlaidos
Paramos intensyvumas: iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų
Maksimali paramos suma 1 projektui: iki 200 tūkst. Lt
Paramos gavėjų tinkamumo kriterijai:
1. Pareiškėjas tvarko buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus
2. Pareiškėjas yra registruotas ir/arba veikia kaimo vietovėje, t.y. vietovėje, kurioje gyvena iki 6 tūkst. gyventojų
3. Pareiškėjo projektas atitinka strategijos prioriteto ir priemonės, pagal kurią teikiamas projektas, tikslus
4. Projekto veikla ir su juo susijusios investicijos įgyvendinamos kaimo vietovėje (vietovėje, kurioje gyvena iki 6 tūkst. gyventojų)
Prioritetiniai/kokybės projektų kriterijai:
1. Pareiškėjas nėra gavęs paramos pagal strategijoje numatytas priemones
2. Projektas, stiprinantis kaimo socialinius ryšius, įskaitant bendradarbiavimą tarp skirtingo amžiaus kartų atstovų
3. Projektas, kuris savo turiniu ir/arba forma yra novatoriškas.
Veiklos sritis Projektų idėjos Paramos gavėjai
1.2.2. Netradiciniai verslai, Socialinių paslaugų teikimas, kaimo turizmas. kitos verslo sritys. 1) projektai, kuriais numatoma teikti paslaugas vietos gyventojams: miško gerybių supirkimo punktai, malkų pjovimo, lietvamzdžių valymo, aplinkos tvarkymo, ir kt. 1) ūkininkai
2) verslininkai
3) kaimo gyventojai
2. PRIORITETAS. Bendruomeniškumo gerinimas ir gyvenamosios aplinkos patrauklumo didinimas.
2.1 priemonė. Kaimo atnaujinimas ir plėtra
Tinkamos finansuoti išlaidos:
1. Išlaidos, skirtos kaimo estetiniam gerbūviui kelti (pvz., fasadų dažymui, stogų perdengimui, langų keitimui ir pan.);
2. Viešosios infrastruktūros sukūrimas ir gerinimas;
3. Pastatų atnaujinimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams;
4. Tradicinių amatų centrų įkūrimas (įskaitant tradicinių amatų technologinės linijos sukūrimą, tradicinių amatų prekyvietės įrengimą, tradicinių amatų mokymo patalpų įkūrimą);
5. Statybinių medžiagų įsigijimas pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytus normatyvinius įkainius vykdant statybas ūkio būdu.
6. Bendrosios išlaidos;
7. Projekto viešinimo išlaidos.
Paramos intensyvumas: iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų
Maksimali paramos suma 1 projektui:– iki 690 tūkst. Lt .
Paramos gavėjų tinkamumo kriterijai:
1. Pareiškėjas turi atitikti bendrąsias nuostatas ir reikalavimus, nustatytus Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos I priedo II ir III skyriuose
2. Projektas turi atitikti priemonėje numatytus tikslus.
3. Projekto veikla ir su juo susijusios investicijos privalo būti įgyvendinamos kaimo vietovėje.
4. Projektas turi būti viešas (ne pelno).
5. Remontuojant visuomeninės paskirties pastatus/patalpas numatomas įrengti įvažiavimas neįgaliesiems.
Prioritetiniai kriterijai
1. Projektas apima kultūros paveldo objektų, įtrauktų į nekilnojamų kultūros vertybių sąrašą, atnaujinimą ((iš)saugojimą, restauraciją, renovaciją ir pa(si)keitimą)
2. Prašoma paramos tradicinių amatų centro kūrimui
3. Projekte numatyta didesnė pareiškėjo kofinansavimo dalis
4. Projektu sukuriama daugiau darbo vietų.
5. Į projekto įgyvendinimą įtraukiami vietos gyventojai (prisideda savanorišku darbu)
6. Projektas vykdomas su kitais partneriais (kaimo bendruomenėmis, NVO ir pan.)
7. Projektas, įtraukiantis kaimo jaunimą į rajono viešąjį gyvenimą ir/arba padedantis spręsti moterų problemas
8. Projektas, skatinantis socialinių paslaugų plėtrą ir mažinantis socialinę atskirtį kaime
9. Projektas, stiprinantis kaimo socialinius ryšius, įskaitant bendradarbiavimą tarp skirtingo amžiaus kartų atstovų
10.Projektas, kuris savo turiniu ir/arba forma yra novatoriškas
11. Projektas, kurio rezultatais naudosis didesnis kaimo gyventojų skaičius
12. Pareiškėjas nėra gavęs paramos pagal strategijoje numatytas priemones
Veiklos sritis Projektų idėjos Paramos gavėjai
2.1.1. Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas ir pritaikymas gyventojų poreikiams
1) bendruomenės patalpų rekonstrukcija/remontas ir pritaikymas
2) bendruomenės pastatų atnaujinimas ir pritaikymas (rekonstrukcija ir kt.) įvairiems gyventojų poreikiams
3) tradicinių amatų centrų kūrimas
4) pastatų – vertingų kultūros paveldo objektų – išsaugojimas ir atnaujinimas (koplytėlės, klėtys ir pan.)
1) kaimo bendruomenė
2) kelios kaimo bendruomenės, veikianč3) ios jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu
4) kelių bendruomenių įsteigtas juridinis asmuo (rajono kaimo bendruomenių sąjunga)
5) savivaldybė ir jos institucijos
6) pagal partnerystės sutartį su savivaldybe veikianti kaimo bendruomenė
2.1.2. Visuomeninės paskirties erdvių tvarkymas ir įrengimas rekreacijai bei turiningo laisvalaikio praleidimui
1) sporto aikštynų ir vaikų žaidimo aikštelių įrengimas
2) vandens telkinių (tame tarpe ir priešgaisrinių) valymas, pakrančių tvarkymas bei poilsio zonų įrengimas
3) istorinę, etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčių mažosios architektūros ir kraštovaizdžio komponentų išsaugojimas ir atnaujinimas (piliakalniai, paminklai, dvarų parkai ir pan.) 1) kaimo bendruomenė
2) kaimo vietovėje įsteigti ir (arba) joje veikiantys viešieji juridiniai asmenys
3) savivaldybė ir jos institucijos
4) pagal partnerystės sutartį su savivaldybe veikianti kaimo bendruomenė
.
33 lentelė. Strategijos priemonių įgyvendinimo rodikliai
Eil. Nr. Rodiklis Matavimo vnt. Kiekis
1. Parengta ir įgyvendinta projektų Vnt. 54
1.1 Priemonės „Kaimo gyventojų verslumo skatinimas“ projektai Vnt. 6
1.2 Priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ projektai Vnt. 48
2. Paramos gavėjų skaičius Vnt. 35
2.1 Priemonės „Kaimo gyventojų verslumo skatinimas“ paramos gavėjai Vnt. 5
2.2 Priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ paramos gavėjai Vnt. 30
3. Paramos suma vietos projektams Tūkst. Lt 7345
3.1 Paramos suma priemonei „Kaimo gyventojų verslumo skatinimas“ Tūkst. Lt 618
3.2 Paramos suma priemonei „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ Tūkst. Lt 6727
4. Kaimų (kaimo vietovių), kuriose vykdomi projektai, skaičius Skaičius 32
5. Atnaujinta ir įrengta visuomeninės paskirties patalpų ir pastatų Skaičius 9
6. Atnaujinta ir įrengta visuomeninės paskirties erdvių Skaičius 9
7. Įkurta amatų centrų Vnt. 1
8. Atnaujinta ir išsaugota kaimo paveldo objektų Vnt. 3
9. Atnaujinta ir išsaugota kaimo kraštovaizdžio komponentų Vnt. 2
10. Sukurta darbo vietų: Vnt. 10
10.1 · vyrams Skaičius/proc. 4/40,0
10.2 · moterims Skaičius/proc. 6/60,0
10.3 · asmenims iki 30 m. Skaičius/proc. 6/60,0
11. Kaimo gyventojai, kurie naudosis projektų rezultatais Skaičius 13000
4.4. Strategijos atitiktis EB horizontaliosioms sritims
Šilalės rajono vietos veiklos grupės parengta integruota vietos plėtros strategija remiasi Šilalės rajono socialinės ir ekonominės situacijos ir gyventojų poreikių analize. Strategijoje iškelti tikslai, uždaviniai padeda spręsti svarbiausias rajono kaimo vietovių socialines, kultūrines, ekonomines bei aplinkosaugines problemas ir "rodo" linkmę krašto ilgalaikei plėtrai.
Minėtos bendrosios (horizontalaus lygmens) sritys apima Šilalės rajono VVG pasirinktus vietos plėtros strategijos prioritetus ir bus aktualios per visą strategijos įgyvendinimo laikotarpį.
Strategijos sprendimai yra tarpusavyje susiję, o jų sąsajas sustiprina strategijos horizontalaus lygmens bendrosios sritys, kurios Europos Bendrijos (EB) sprendimu yra privalomos įsisavinant ES paramą. Šios veiklos sritys, horizontaliai integruodamos strategijos prioritetus, priemones ir veiksmus, išliks aktualios per visą strategijos įgyvendinimo laikotarpį. Strategijos sprendimų sąsajos atsiskleidžia, kai nagrinėjame strategijos įtaką užtikrinant rajono darnų vystymąsi, lygių galimybių principo įtvirtinimą, regioninės plėtros įgyvendinimą ir informacinės visuomenės kūrimą.
Šioje dalyje atskleidžiamas strategijos horizontalus lygmuo ir paaiškinamas strategijos atitiktis EB horizontaliosioms sritims.
4.5. Strategijos prioritetų suderinamumas su savivaldybės, regiono ir nacionaliniais prioritetais
Šilalės rajono VVG strategijos prioritetai ir tikslai atitinka valstybinio ir regioninio lygmens strateginio planavimo dokumentuose nurodytus tikslus, o Šilalės rajono VVG strategijos siūlomos priemonės papildo nacionalines ir vietos valdžios įgyvendinamas priemones.
Strategijos prioritetų, tikslų ir priemonių suderinamumo su vietos, regioniniais ir nacionaliniais prioritetais ir priemonėmis analizė buvo atlikta pagal šiuos dokumentus:
Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą LR Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187
Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. strategiją, patvirtintą LR Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853
Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją (2003 m.)
Regioninės politikos iki 2013 m. strategiją (patvirtintą 2005 m.)
Lietuvos ES struktūrinių fondų panaudojimo 2007-2013 m. strategiją ir ją įgyvendinančias Sanglaudos skatinimo, Ekonomikos augimo, Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programas
Lietuvos 2007–2013 metų kaimo plėtros strategiją bei Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programą
Šilalės rajono strateginį plėtros planą iki 2013 m. (patv. 2008 m. gegužės 29 d.).
Saugios bendruomenės Šilalės rajone 2009 - 2015 metų programa.
VVG parengtos 2007-2013 m. integruotos plėtros strategijos prioritetai dera su šiais Valstybės ilgalaikės raidos strategijos prioritetais:
Žinių visuomenė (apima mokslo ir švietimo, gyventojų kompetencijos, valstybės valdymo ir savivaldos bei kultūros kryptis)
Konkurencinga ekonomika (apima pramonės ir verslo, energetikos, transporto ir tranzito, žinių ekonomikos ir elektroninio verslo, kaimo ir žemės ūkio plėtros, finansų politikos, regionų plėtros ir turizmo kryptis)
Saugi visuomenė (apima aplinkos apsaugos, krašto apsaugos, viešojo saugumo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos ir kitas kryptis).
Abu strategijos prioritetai atitinka minėtus Valstybės ilgalaikės raidos strategijos prioritetus bei Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikės strategijos tikslus.
Strategija taip pat papildo ir Lietuvos ES struktūrinių fondų panaudojimo 2007-2013 metams strategijos 3 pagrindinius prioritetus: „Gyvenimo kokybė ir sanglauda“, „Konkurencinga ekonomika“, „Produktyvūs žmogiškieji ištekliai žinių visuomenei“, kurių bus siekiama per 3 veiksmų programas (Sanglaudos skatinimo, Ekonomikos augimo, Žmogiškųjų išteklių plėtros).
Įgyvendinant Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, yra siekiama geriau išnaudoti vietos potencialą, teikti kokybiškas ir prieinamas viešąsias paslaugas, išsaugoti ir gerinti aplinkos kokybę. Prie šios veiksmų programos tikslų realizavimo prisideda Strategijos 2-asis prioritetas „Bendruomeniškumo gerinimas ir gyvenamosios aplinkos patrauklumo didinimas“, kurio įgyvendinimo bus siekiama įgyvendinant kaimo atnaujinimo ir plėtros priemonę.
Įgyvendinant Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, yra siekiama pritraukti ir išlaikyti žmones darbo rinkoje, skatinti aktyvesnį mokymąsi visą gyvenimą, plėtoti aukščiausios kvalifikacijos darbo jėgą. Šios veiksmų programos tikslus papildo Šilalės r. VVG parengtos strategijos 1-asis prioritetas „Kaimo verslų išplėtimas ir sąlygų jiems sudarymas“, kurio įgyvendinimo bus siekiama skatinant kaimo gyventojų verslumą, o taip pat strategijos 2-asis prioritetas „Bendruomeniškumo gerinimas ir gyvenamosios aplinkos patrauklumo didinimas“, kurio įgyvendinimo bus siekiama ugdant kaimo gyventojų bendruomeniškumą ir stiprinant vietos tapatumą.
Įgyvendinant Ekonomikos augimo veiksmų programą, yra siekiama didinti aukštos pridėtinės vertės verslo lyginamąją dalį Lietuvos ūkyje, sudaryti palankią aplinką smulkiajam ir vidutiniam verslui bei inovacijoms ir efektyvinti ekonominę infrastruktūrą. Prie šios veiksmų programos tikslų realizavimo iš dalies prisideda Strategijos 1 prioriteto priemonė „Kaimo verslų išplėtimas ir sąlygų jiems sudarymas“.
Lyginant Šilalės r. VVG parengtos 2007-2013 m. vietos plėtros strategijos prioritetus ir priemones su kaimo plėtros prioritetais Lietuvos mastu, reikia pažymėti, kad Strategija prisidėtų prie visų Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programoje numatytų 3 krypties „Gyvenimo kokybė kaime ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonių įgyvendinimo (žr. 38 pav.).
38 pav. Šilalės r. VVG parengtos 2007-2013 m. vietos plėtros strategijos prioritetų ir priemonių suderinamumas su Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos 3 krypties „Gyvenimo kokybė ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonėmis
4.4 lentelėje parodytas Šilalės r. VVG parengtos strategijos prioritetų ir priemonių suderinamumas su Šilalės rajono plėtros strateginio plano iki 2013 metų prioritetais ir jų įgyvendinimo priemonėmis.
Abu Strategijos prioritetai ir priemonės atitinka arba papildo keletą Šilalės rajono plėtros strateginio plano iki 2013 m. prioritetus ir dalį jų tikslų. Pirmojo Strategijos prioriteto priemonės atitinka dalį Šilalės rajono strateginio plėtros plano prioritetą „Verslo plėtra ir įmonių konkurencingumo didinimas“ tikslų.
34 lentelė. Šilalės r. VVG parengtos 2007-2013 m. vietos plėtros strategijos prioritetų ir priemonių suderinamumas su Šilalės rajono strateginio plėtros plano iki 2013 m. prioritetais ir jų priemonėmis.
VVG parengtos vietos plėtros strategijos prioritetai ir jų įgyvendinimo priemonės Šilalės rajono strateginio plėtros plano prioritetai ir jų įgyvendinimo priemonės
1 prioritetas. Kaimo verslų išplėtimas ir sąlygų jiems sudarymas
1.1. Priemonė. Kaimo gyventojų verslumo skatinimas
1.2.1. Gerosios patirties, plėtojant alternatyvius verslus kaime.
4 prioritetas. Verslo plėtra ir įmonių konkurencingumo didinimas
1 tikslas. Kurti verslo plėtrai palankią aplinką, skatinti investicijas bei didinti verslo įmonių konkurencingumą.
2 tikslas. Ugdyti rajono gyventojų verslumą, remti naujai steigiamas įmones, skatinti verslo kooperaciją.
3. tikslas. Vystyti rajono turizmo infrastruktūrą, plėtoti turizmo paslaugas.
2 prioritetas. Bendruomeniškumo gerinimas ir gyvenamosios aplinkos patrauklumo didinimas.
2.1. Priemonė. Kaimo atnaujinimas ir plėtra
2.1.1. Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas ir pritaikymas gyventojų poreikiams
2.1.2. Visuomeninės paskirties erdvių tvarkymas ir įrengimas rekreacijai bei turiningo laisvalaikio praleidimui
1 prioritetas. Darni žemės ūkio ir kaimo plėtra
1 tikslas. Tvarios kaimo bendruomenės ugdymas ir kaimo teritorinės savivaldos stiprinimas.
1 uždavinys. Skatinti ir plėtoti kaimo bendruomenių bei nevyriausybinių organizacijų projektines iniciatyvas.
2 uždavinys. Telkti ir stiprinti kaimo bendruomenes, skatinti kaimo ūkinės veiklos diversifikaciją.
2 prioritetas. Infrastruktūros plėtra bei aplinkos apsauga.
1 tikslas. Viešosios infrastruktūros modernizavimas ir pritaikymas šiuolaikiniams poreikiams.
2 tikslas. Aplinkos kokybę gerinančių sistemų diegimas.
3. tikslas. Kultūros paveldo išsaugojimas bei kultūrinės ir rekreacinės veiklos plėtra.
Šilalės r. VVG integruotos plėtros strategijos prioritetai ir jų priemonės dera ir su Šilalės rajono plėtros strateginio plano iki 2013 m. prioritetais ir jų įgyvendinimo tikslais (4.5 lentelė).
35 lentelė. Šilalės r. VVG parengtos 2007-2013 m. vietos plėtros strategijos prioritetų ir priemonių suderinamumas su Tauragės regiono 2007-2013 m. plėtros plano prioritetais ir jų tikslais
Šilalės VVG parengtos 2007-2013 m. vietos plėtros strategijos prioritetai ir priemonės Tauragės regiono plėtros plano prioritetai ir tikslai
ųšėąų
ėų
ė
3 prioritetas. Užimtumo didinimas skatinant žemės ūkio, pramonės, verslų, miškininkystės ir žuvininkystės plėtrą
1 tikslas. Skatinti regiono įmonių plėtrą ir didinti konkurencingumą
2 tikslas. Skatinti žemės ūkio modernizavimą ir kaimiškų vietovių plėtrą
3 tikslas. Kurti investicijoms palankią aplinką
5 tikslas. Skatinti darnios paslaugų sistemos formavimą
5 prioritetas. Rekreacijos ir turizmo sistemos plėtra bei paslaugų kokybės gerinimas
2 tikslas. Gerinti regiono, kaip svarbaus Lietuvos turizmo regiono įvaizdį, ir prieinamumą vietiniams bei užsienio turistams.
3 tikslas. Didinti regiono rekreacijos ir turizmo paslaugų kokybę ir konkurencingumą.
2 prioritetas. Bendruomeniškumo gerinimas ir gyvenamosios aplinkos patrauklumo didinimas.
2.1. Priemonė. Kaimo atnaujinimas ir plėtra
2.1.1. Visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimas ir pritaikymas gyventojų poreikiams
2.1.2. Visuomeninės paskirties erdvių tvarkymas ir įrengimas rekreacijai bei turiningo laisvalaikio praleidimui. 2 prioritetas. Gyvenimo kokybės gerinimas išsaugant gamtinės bei kultūrinės aplinkos vertybes
1 tikslas. Tausojančiai naudoti ir turtinti regiono gamtos ir kultūrinius išteklius
2 tikslas. Gerinti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų lygį.
3 tikslas. Užtikrinti aukštą būsto, bendruomeninių paslaugų ir gyvenamosios aplinkos kokybę.
Strategijos 1-asis prioritetas ir jo priemonės dera su Tauragės regiono plėtros 3-uoju prioritetu „Užimtumo didinimas skatinant žemės ūkio, pramonės, verslų, miškininkystės ir žuvininkystės plėtrą“, ir 5-uoju prioritetu „rekreacijos ir turizmo sistemos plėtra bei paslaugų kokybės gerinimas“. Strategijos 2-asis prioritetas ir jo priemonės labiausiai dera su Tauragės regiono plėtros 2-uoju prioritetu „Gyvenimo kokybės gerinimas išsaugant gamtinės bei kultūrinės aplinkos vertybes“, 5-ąjį prioritetą „rekreacijos ir turizmo sistemos plėtra bei paslaugų kokybės gerinimas išsaugant gamtinės bei kultūrinės aplinkos vertybes“ (žr. 4.5 lentelę).
V. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PLANAS
5.1. Strategijos įgyvendinimo etapai
Pagrindiniai etapai. Galima išskirti du pagrindinius strategijos įgyvendinimo etapus:
1) parengiamąjį ir 2) vietos projektų teikimo, vertinimo ir įgyvendinimo organizavimo etapą (žr. 5.1 lentelę). Parengiamąjį etapą sudaro darbai, kuriuos būtina atlikti, norint sklandžiai įgyvendinti strategiją: biuro įrengimas, personalo suformavimas, kvietimų dokumentacijos parengimas ir suderinimas su NMA prie ŽŪM bei kiti darbai. Antrasis etapas - tai pagrindinis etapas strategijos tikslams pasiekti. Jo metu VVG skelbs kvietimus vietos projektams teikti, organizuos jų vertinimą, sutarčių pasirašymą ir įgyvendinimo priežiūrą. Kvietimų teikti paraiškas metu bus vykdomas potencialių vietos projektų teikėjų konsultavimas ir aktyvinimas. Yra suplanuoti penki kvietimai teikti paraiškas, po vieną nuo 2009 iki 2013 m.
Atsižvelgiant į tai, kad strategijos įgyvendinimo laikotarpis yra gana ilgas ir gali tekti patikslinti kai kuriuos strategijos įgyvendinimo rodiklius, yra numatytas tarpinis strategijos vertinimas bei koregavimas pagal poreikį.
Strategijos įgyvendinimo viešinimas. VVG numato visuomenę nuolat informuoti apie strategijos įgyvendinimo eigą. Pagrindinės viešinimo priemonės: aiškinamasis stendas, skelbimai ir straipsniai spaudoje, informacinė medžiaga, informaciniai renginiai.
Aiškinamąjį stendą planuojama įrengti VVG būstinėje iki pirmojo mokėjimo prašymo pateikimo. Prieš kiekvieną kvietimą teikti paraiškas numatoma talpinti straipsnius ir skelbimus spaudoje, išleisti informacinę medžiagą (bukletus ir plakatus). Pagrindinis šių viešinimo priemonių tikslas - informuoti bei aktyvinti potencialius vietos projektų teikėjus. Kasmet strategijos įgyvendinimo laikotarpiu numatoma organizuoti informacinius renginius – konferencijas, seminarus. Šiomis viešinimo priemonėmis tikimąsi, sukelti didesnį vietos gyventojų bei organizacijų norą domėtis strategijos įgyvendinimo procesu.
36 lentelė. Strategijos įgyvendinimo etapai
Šėį 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV I II III IV
1. Parengiamasis etapas
1.1. Viešųjų pirkimų organizavimas
1.2. Strategijos įgyvendinimą administruojančių asmenų atranka ir įdarbinimas
1.3. Kvietimų teikti vietos projektų paraiškas dokumentacijos rengimas ir suderinimas su NMA prie ŽŪM.
2. Vietos projektų iniciavimas, vertinimas ir įgyvendinimo priežiūra
2.1. Kvietimų teikti vietos projektų paraiškas skelbimas
2.1.1. 1 kvietimo skelbimas: visos 1 ir 2 prioritetų priemonės
2.1.2. 2 kvietimo skelbimas: visos 1 ir 2 prioritetų priemonės.
2.1.3. 3 kvietimo skelbimas: visos 1 ir 2 prioritetų priemonės.
2.1.4. 4 kvietimo skelbimas: visos 1 ir 2 prioritetų priemonės.
2.1.5. 5 kvietimo skelbimas (neišnaudotų lėšų atveju)
2.2. Vietos projektų vertinimas
2.3. Vietos projektų vykdymo sutarčių sudarymas
2.4. Vietos projektų vykdytojų mokėjimo prašymų vertinimas
2.5. Vietos projektų patikrų organizavimas.
3. Ataskaitų rengimas ir teikimas NMA
4. Mokėjimo prašymų rengimas ir teikimas NMA
5. Tarpinis strategijos vertinimas ir koregavimas
6. Strategijos įgyvendinimo viešinimas
6.1. Aiškinamojo stendo įrengimas
6.2. Konferencijų organizavimas (2 vnt.)
6.3. Informacinio leidinio leidyba
6.4. Įvaizdžio formavimo priemonės.
5.2. Strategijos įgyvendinimo finansinis planas
Strategijos įgyvendinimo finansinis planas buvo sudarytas atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius kartu vadovaujantis principu, jos skiriamos paramos lėšos turi atnešti kuo didesnę naudą kiek galint didesniam gyventojų skaičiui. Finansinio plano struktūrą taip pat apsprendė nacionaliniu lygiu keliami reikalavimai, jog strategijos įgyvendinimo administravimo išlaidoms galima numatyti ne daugiau kaip 20 proc. strategijai įgyvendinti skirtos paramos sumos, o priemonei „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ privalu skirti ne mažiau kaip 76 proc. visų vietos projektams numatytų paramos lėšų.
Bendra prašoma paramos strategijai įgyvendinti suma (remiantis LR žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3D-544, kuriuo reglamentuojama paramos skyrimo vietos plėtros strategijoms įgyvendinti tvarka) – 8,830 mln.Lt.
Strategijos įgyvendinimo administravimui numatoma išlaidų suma – 1,485 mln. Lt.
Vietos veiklos grupė suplanavo tokį išlaidų vietos projektams finansuoti paskirstymą (žr. 5.2 lentelę):
Pirmajam prioritetui „Kaimo verslų išplėtimas ir sąlygų jiems sudarymas“ skiriama 618 tūkst. Lt (7,0 proc. visų vietos projektams numatytų paramos lėšų).
Antrajam prioritetui „Bendruomeniškumo gerinimas ir gyvenamosios aplinkos patrauklumo didinimas“ numatyta didžioji dalis paramos vietos projektams lėšų, t.y. 6,727 mln. Lt (76,0 proc. visų vietos projektams numatytų paramos lėšų). Visa šios priemonės suma 6,727 mln. Lt yra numatyta projektams, atitinkantiems priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ paremti (kaip jau buvo minėta, 76 proc. visų paramos vietos projektams lėšų).
Didžiąją strategijos lėšų dalį pagal investicinę priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ yra planuojama įsisavinti per 2010-2013 m.. Tokį sprendimą VVG priėmė atsižvelgdama į tai, kad strategijos vertinimas gali užtrukti, ir 2009 m. paraiškų teikimui, laiko neliks.
Apibendrinant galima pasakyti, jog strategijos finansinio plano struktūra tokia, kad didžioji lėšų dalis nukreipta investicijoms į kaimo vietoves, kita, mažesnė dalis yra skirta kaimo žmonių verslumui skatinti. Šios dvi finansavimo kryptys papildo viena kitą ir kaip tikimasi, turėtų duoti sinergijos efektą Šilalės rajono VVG teritorijoje.
37 lentelė. Strategijos įgyvendinimo finansinis planas
šų Finansavimo šaltiniai Paramos paskirstymas metams
Paramos lėšos, tūkst.Lt Projektų vykdytojų indėlis, tūkst.Lt Bendra suma, tūkst.Lt 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015
I. Išlaidos vietos plėtros strategiją atitinkantiems vietos projektams finansuoti 7345500 1365589 8711089 0 1836375 1836375 1836375 1836375 0 0
1. PRIORITETAS. Palankios verslo plėtrai aplinkos formavimas 618100 618100 1236200 0 154525 154525 154525 154525 0 0
1.1 priemonė. Kaimo gyventojų verslumo skatinimas 618100 618100 1236200 0 154525 154525 154525 154525 0 0
2. PRIORITETAS. Šilalės rajono kaimų gyvenamosios aplinkos patrauklumo didinimas, skatinant vietos bendruomenės aktyvumą 6727400 747489 7474889 0 1681850 1681850 1681850 1681850 0 0
2.1 priemonė. Kaimo atnaujinimas ir plėtra 6727400 747489 7474889 0 1681850 1681850 1681850 1681850 0 0
II. Išlaidos, susijusios su vietos plėtros strategijos įgyvendinimo administravimu 1484500 0 1484500 6000 369625 369625 369625 369625 0 0
IŠ VISO: 8830000 1365589 10195589 0 2206000 2206000 2206000 2206000 0 0
5.3. Strategijos įgyvendinimo priežiūra bei vertinimas
Strategijos įgyvendinimo priežiūros bei vertinimo sistema yra parengta siekiant sklandaus strategijos įgyvendinimo. Kad būtų aiškiai ir skaidriai vykdomas vietos projektų atrankos procesas, yra numatytos projektų atrankos procedūros (kurios vėliau bus detalizuojamos atsižvelgiant į nacionalinių teisės aktų reikalavimus), o parengta strategijos įgyvendinimo priežiūros tvarka užtikrins, kad suplanuoti strategijos įgyvendinimo rodikliai bus pasiekti.
5.3.1. Vietos projektų atranka
Vietos veiklos grupė pagal iš sudarytą tvarkaraštį skelbs kvietimus teikti vietos projektų paraiškas. Prieš skelbiant pirmąjį kvietimą bus parengta kvietimo teikti vietos projektų paraiškas dokumentacija bei suderinta su Nacionaline mokėjimo agentūra prie ŽŪM. Šioje dokumentacijoje bus pateikta vis informacija, kurią būtina žinoti vietos projektų paraiškų teikėjams: strategijos priemonės, pagal kurias kviečiama teikti projektų paraiškas, kvietimo suma litais, tinkami paramos gavėjai, paraiškų pateikimo būdas, bendrosios ir specialiosios taisyklės pareiškėjams, projektų vertinimo procedūros ir kita svarbi informacija.
Kvietimai teikti vietos projektų paraiškas bus skelbiami vietos veiklos grupės interneto svetainėje www.silalesvvg.lt, rajono laikraščiuose "Šilalės artojas" arba "Šilo aidas". Vietos veiklos grupė numato skirti didelį dėmesį potencialių pareiškėjų aktyvinimui ir konsultavimui.
Vietos projektų vertinimą atliks VVG atrinkti vietos projektų paraiškų vertintojai (ne VVG valdybos nariai), kurie teiks VVG valdybai projektų vertinimo ataskaitas. Vietos projekto paraiškos vertinimo procesas susidės iš šių etapų:
administracinės atitikties vertinimo;
tinkamumo skirti lėšas vertinimo;
pirmumo/naudos ir kokybės vertinimo.
Vadovaudamasi vertintojų parengtomis ataskaitomis, VVG valdyba priims galutinį sprendimą dėl vietos projekto. Gali būti priimtas vienas iš šių sprendimų: 1) skirti lėšas vietos projektui įgyvendinti; 2) neskirti lėšų projektui įgyvendinti; 3) grąžinti vietos projektą pakartotinai vertinti. Pastaruoju atveju projektas grąžinamas vertintojams, kurie atlieka pakartotiną vertinimą ir pateikia naują projekto vertinimo ataskaitą.
Vietos projektų vykdymo sutartys gali būti sudaromos iki 2015 m. gegužės 30 d., vietos projektų įgyvendinimo ir galutinio atsiskaitymo už juos laikotarpis – 2015 m. rugsėjo 1 d.
5.3.2. Strategijos įgyvendinimo priežiūra
Vietos plėtros strategijos įgyvendinimą koordinuos ir kontroliuos strategijos įgyvendinimo priežiūros Šilalės vietos veiklos grupė (toliau – Grupė), atskiro komitetas nebus sudarytas, taupant lėšas bei laiką. Kadangi grupę sudaro vietos veiklos grupės nariai - bendruomenių ir kitų NVO, vietos valdžios ir verslo sektorių atstovai, jie geriausiai žino VVG tikslus, uždavinius, projekto įgyvendinimo eigą bei kt.. Pagrindinės Grupės funkcijos:
iki patvirtinant kvietimo teikti paraiškas dokumentaciją pareiškia savo nuomonę dėl projektų atrankos kriterijų
reguliariai peržiūri strategijos įgyvendinimo pažangą, įgyvendinant strategijos priemones
svarsto parengtas strategijos įgyvendinimo ataskaitas prieš jas pateikiant Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM ir teikia pasiūlymus bei pastabas VVG valdybai
teikia pasiūlymus dėl strategijos koregavimo;
svarsto kitus su strategijos įgyvendinimu susijusius klausimus.
Grupės nariai gali dalyvauti atliekamose vietos projektų patikrose vietose.
Vietos veiklos grupė kartu su nacionaline mokėjimo agentūra gali atlikti planines ir neplanines vietos projektų patikras jų įgyvendinimo vietose. Bent kartą per projekto įgyvendinimo laikotarpį bus atliekama planinė kiekvieno vietos projekto patikrą vietoje. Neplaninės projektų patikros bus atliekamos įtarus, kad pareiškėjo ar projekto vykdytojo pateikta informacija yra neišsami, netiksli ar klaidinanti.
Strategijos įgyvendinimo pažanga bus stebima ir vertinama vadovaujantis strategijos įgyvendinimo planu (žr. 5.1 poskyrį) bei strategijos įgyvendinimo rodikliais (žr. 4.3 lentelę). Vietos veiklos grupė strategijos įgyvendinimo pažangai nustatyti parengė strategijos įgyvendinimo priežiūros rodiklius, kurie pateikiami 5.3 lentelėje.
Vietos projektų vykdytojai privalės teikti vietos veiklos grupės valdybai tarpines ir galutinę projektų įgyvendinimo ataskaitas. Jose turės būti pateikta informacija apie projekto įgyvendinimo eigą bei iškilusius sunkumus. Vietos veiklos grupė, vadovaudamasi vietos projektų vykdytojų pateiktomis ataskaitomis, rengs tarpines bei galutinę ataskaitas apie strategijos įgyvendinimo eigą bei teiks jas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM.
38 lentelė. Strategijos įgyvendinimo priežiūros rodikliai
Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Mato vnt.
1. Paskelbta kvietimų teikti vietos projektų paraiškas kartai
2. Pateikta paraiškų strategijai įgyvendinti vnt.
3. Pateiktų paraiškų pasiskirstymas pagal strategijos prioritetus, priemones ir veiklos sritis vnt./proc.
4. Pateiktų paraiškų strategijai įgyvendinti finansinė vertė tūkst.Lt
5. Pasirašyta sutarčių su projektų įgyvendintojais: vnt.
6. Pasirašytų sutarčių vertė tūkst.Lt
7. Paramos gavėjai:
· kaimo bendruomenės ir/arba jų sąjunga
· pagal partnerystės sutartį kartu su savivaldybe veikianti kaimo bendruomenė
· kitos nevyriausybinės organizacijos
· viešosios įstaigos
· verslininkų asocijuotos struktūros
· savivaldybė
· savivaldybės institucijos;
· valstybės institucijos
· jaunimo organizacijos
· moterų organizacijos
· žmonių su negalia organizacijos
· mokyklos ir kitos švietimo organizacijos
skaičius/proc.
skaičius/proc.
skaičius/proc.
skaičius/proc.
skaičius/proc.
skaičius/proc.
skaičius/proc.
skaičius/proc.
skaičius/proc.
skaičius/proc.
skaičius/proc.
skaičius/proc.
8. Atmesta paraiškų strategijai įgyvendinti vnt./proc.
9. Atmestų paraiškų strategijai įgyvendinti finansinė vertė tūkst. Lt
10. Įsisavinta strategijos įgyvendinimo lėšų Lt/proc.
11. Įgyvendinta projektų skaičius/proc.
12. Įgyvendintų projektų finansinė vertė tūkst. Lt
13. Pasirašytose sutartyse numatytas kofinansavimas:
·1 piniginiu įnašu
·2 nekilnojamu turtu
·3 savanorišku darbu.
tūkst. Lt
vertė tūkst. Lt
žm.val./vertė tūkst. Lt
14. Faktinės kofinansavimo apimtys:
·4 piniginiu įnašu
·5 nekilnojamu turtu
·6 savanorišku darbu
tūkst. Lt
vertė tūkst. Lt
žm.val./vertė tūkst. Lt
15. Suteikta konsultacijų potencialiems projektų pareiškėjams/projektų vykdytojams skaičius
16. Bendras sukurtų darbo vietų skaičius: skaičius
16.1 Sukurta darbo vietų vyrams skaičius/proc.
16.2 Sukurta darbo vietų moterims skaičius/proc.
16.3 Sukurta darbo vietų asmenims iki 30 m. skaičius/proc.
16.4 Įkurta amatų centrų skaičius
17. Atnaujinta ir įrengta visuomeninės paskirties patalpų ir pastatų skaičius
18. Atnaujinta ir įrengta visuomeninės paskirties erdvių skaičius
19. Atnaujinta ir išsaugota kaimo paveldo objektų skaičius
20. Atnaujinta ir išsaugota kaimo kraštovaizdžio komponentų skaičius
21. Kaimo gyventojai, kurie naudojasi projektų rezultatais skaičius
22. Kaimai (kaimo vietovės), kuriose vykdomi projektai skaičius
PRIEDAI
Eil.Nr. Priedo pavadinimas
1. VVG steigiamojo susirinkimo protokolas, steigiamojo susirinkimo sutartis
2. VVG įstatai
3. Valdybos narių sąrašas
4. Valdybos narių gyvenimo aprašymai (CV) su priedais
5. Dokumento, įrodančio valdybos nario iki 25 m. amžių, kopija
6. Valdybos narių mokymo kursų baigimo pažymėjimų kopijos
7. Šilalės r. VVG narystės VVG tinkle pažymėjimas
8. 6 Partnerystės sutartys su Lietuvos ir užsienio vietos veiklos grupėmis
9. Straipsniai spaudoje apie 2008-2009 m. VVG veiklą
10. Strategijos rengimo darbo grupė (sudėtis); 2008 m. spalio 23 d. valdybos susirinkimo protokolas apie darbo grupės suformavimą Nr.2007/04
11. Susirinkimus su vietos gyventojais dėl vietovės stiprybių ir silpnybių įrodantys dokumentai: dalyvių sąrašai ir nuotraukos; vietovės stiprybių ir silpnybių analizės medžiaga: bendruomenių, atlikusių vietovės silpnybių ir stiprybių analizę, protokolų sąvadas; svarbiausių vietovės stiprybių ir silpnybių suvestinė, bendruomenių susirinkimų protokolai, susitikimų nuotraukos
12. Vietos situacijos ir kaimo gyventojų poreikių tyrimo anketos suvestinė
13. Vietos situacijos ir kaimo gyventojų poreikių tyrimo anketos atvirųjų klausimų atsakymų suvestinė
14. VVG narių dalyvavimą strategijos rengimo procese įrodanti medžiaga: dalyvių sąrašai, susirinkimų, susitikimų protokolai, nuotraukos
15. Klausimynas gyventojams (anketa)
16. Kiti strategijos rengimą pagrindžiantys dokumentai
17. Prioritetų, priemonių, veiklos sričių bei lėšų aptarimą su bendruomenių atstovais įrodanti medžiaga
18. Kaimo bendruomenių skaičių Šilalės rajone patvirtinanti pažyma; bendruomenių pritarimą strategijai pagrindžiantis dokumentas
19. VVG atstovaujamos teritorijos žemėlapis
20. Statistinė informacija, atspindinti VVG teritorijos demografinę, socialinę, ekonominę situaciją (el. laikmenoje)
21. Šilalės rajono kaimiškųjų vietovių poreikiai
Šilalės rajono kaimiškųjų vietovių poreikiai* Kultūros paveldo tvarkymas Neasfaltuoti keliai, gatvės Blogas gatvių apšvietimas Šaligatvių tiesimas Poilsio zonos įrengimas ar sutvarkymas Bloga vandentiekio sistema Bloga kanalizacijos sistema Geriamojo vandens bloga kokybė Apleistų pastatų atnaujinimas, kultūros namų renovacija Nėra sporto aikštelių ar jų sutvarkymas Mažas gyventojų užimtumas Netradicinių verslų įkūrimas Amatų centro įkūrimas Parko įkūrimas ar sutvarkymas, estrados įkūrimas ar remontavimas Buitinių šiukšlių tvarkymas Bendruomenėms patalpų įrengimas ar sutvarkymas Paskaitų ar seminarų organizavimas Renginių ir švenčių organizavimas Įvairių būrelių įkūrimas Interneto įvedimas ir kompiuterinė įranga Upių, tvenkinių pakrančių tvarkymas Paplūdimio įrengimas Šarvojimo salės įrengimas bei laidojimo reikmenys Pirties įrengimas ar atnaujinimas
Šilalės kaimiškoji seniūnija
Jucaičių kaimo bendruomenė + + + +
Vingininkų kaimo bendruomenė + + + +
Tūbinių kaimo bendruomenė + + +
Balsių kaimo bendruomenė + + +
Bytlaukio kaimo bendruomenė + + + +
Pajūrio seniūnija +
Pajūrio miestelio bendruomenė + + + + + +
Jomantų kaimo bendruomenė
Visdžiaugų kaimo bendruomenė + + + +
Žvingių kaimo bendruomenė + +
Kvėdarnos seniūnija + + + + +
Kaimo bendruomenė "Saulietekis" + + + + +
Pajūralio kaimo bendruomenė + + +
Kvėdarnos miestelio bendruomenė
Didkiemio seniūnija + +
Didkiemio kaimo bendruomenė + + + +
Traksėdžio seniūnija + + + + + + +
Nevočių kaimo bendruomenė + + + +
Traksėdžio kaimo bendruomenė + + + + +
Drobūkščių kaimo bendruomenė +
Žadeikių seniūnija + +
Žadeikių kaimo bendruomenė + + + +
Bijotų seniūnija
Girdiškės kaimo bendruomenė + + + + + +
Bijotų kaimo bendruomenė + + + + +
Upynos seniūnija + + + + +
Upynos miestelio bendruomenė
Obelyno kaimo bendruomenė + + + + +
Laukuvos seniūnija + +
Laukuvos miestelio bendruomenė
Šiauduvos kaimo bendruomenė
Požerės kaimo bendruomenė + + + +
Bilionių seniūnija
Bilionių kaimo bendruomenė
Kaltinėnų seniūnija
Iždonų kaimo bendruomenė
Kaltinėnų miestelio bendruomenė
Palentinio seniūnija
Palentinio kaimo bendruomenė
Pajūrio seniūnija
*poreikių analizė
2010 m. balandžio 27 d., antradienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)